Būsto finansavimo segmente įsitvirtinantis bankas 125 procentais aplenkė pernai tuo pačiu metų išduotų paskolų sumą, kuri tada siekė 43,4 mln. eurų.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Antrasis šių metų ketvirtis išsiskyrė būsto kreditavimo sparta – per šį laikotarpį pasirašyta būsto paskolų už 56 mln. eurų, kai pirmąjį 2021 m. ketvirtį pasirašyta sutarčių už 42,4 mln. eurų.

„Šių metų pradžioje, paskelbus naują karantiną, būsto kreditavimo perspektyvas vertinome atsargiau, tačiau antrasis metų ketvirtis išsiskyrė dideliu klientų aktyvumu – vien antrąjį ketvirtį paraiškų skaičius, palyginus su pirmuoju ketvirčiu, išaugo daugiau nei trečdaliu, nors jau pirmasis ketvirtis Šiaulių bankui buvo rekordinis. Pastaruoju metu matome tendenciją kreditavimo sutartis sudaryti greičiau – mažėjant būsto pasiūlai, klientai mažiau laiko skiria ir būsto paieškoms. Preliminarios sutartys sudaromos nedelsiant, siekiama greičiau sudaryti kredito sutartį“, – situaciją apžvelgė Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovė Dovilė Kalvaitienė.

Remiantis Šiaulių banko būsto paskolų duomenimis, didžiausias būsto paskolų rinkos aktyvumas fiksuojamas keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau sparčiai didėja ir būsto kreditų paraiškų kiekis mažesniuose Lietuvos miestuose.

„Pastaraisiais metais stebime, kad regionų būsto kreditavimo rinka tampa vis gyvybingesnė. Suprantama, naujos statybos būsto mažesniuose miestuose statoma mažai, todėl pirminės rinkos pasiūlymai yra pavieniai, vyrauja sandoriai antrinėje būsto rinkoje. Pandemija išryškino ir naują regioninės būsto rinkos aspektą – didmiesčių gyventojai aktyviau ieško būsto mažesniuose miestuose ar kaimiškose vietovėse, taip pat vis dar domimasi sodybų, poilsio patalpų, t.y. ne pagrindinio turto įsigijimo galimybėmis“, – teigė. D. Kalvaitienė.

Šiaulių banko atstovės teigimu, pastebima, kad bendrame būsto paskolų portfelyje mažėja paskolų, skirtų  būsto statybai dalis. Jei pirmąjį ketvirtį tokios paraiškos sudarė beveik 10 proc. paraiškų , tai antrajį ketvirtį – vos 5 procentus. „Šiemet ypač pakilusios statybinių medžiagų kainos bei jų trūkumas bent laikinai atšaldė gyventojų norus patiems statyti savus namus“, - tendenciją komentavo D. Kalvaitienė.

Be to, specialistė pastebi, kad vis daugiau klientų domisi jau turimų paskolų refinansavimo galimybėmis siekiant užsitikrinant geresnes finansavimo sąlygas. Tokių paraiškų kiekis antrąjį metų pusmetį išaugo gana ženkliai.