Kreditai INFO | Viskas apie kreditus ir paskolas

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių vartojimo kreditų įstatymo pažeidimų yra ydinga palūkanų skaičiavimo metodika. Tai nereiškia, kad įmonės taiko aukštesnę nei įstatymai numato palūkanų norma, bet dažniausiai yra manipuliuojama pasitelkiant papildomus mokesčius bei kitas "gudrybes".

Skolintis pinigų nėra labai malonus užsiėmimas, daugelis žmonių jaučia diskomfortą kai tenka kreiptis dėl kredito į banką, smulkiųjų kreditų bendrovę ar kitą kreditorių. Tačiau dar nemaloniau žmonėms yra skolintis iš draugų ar giminių. Kaip rodo Swedbank atliktas tyrimas, Lietuviai prireikus pinigų meiliau kreiptųsi į banką nei į artimuosius.

Banko BigBank valdomas kreditų portfelis ir toliau sistemingai auga. Kiek anksčiau Kreditai.INFO jau rašė apie auganti BigBank kreditų portfelį - šiandien bendrovės išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad valdomas paskolų portfelis pasiekė 110,7 milijonų eurų sumą.

Praėjusiais metais daug kreditorių džiaugėsi rekordiniais pelnais. Pasirodžius pirmosioms šių metų pelno, nuostolio ataskaitoms galima daryti prielaidą, kad šie metai paskolų verslui bus dar sėkmingesni. Šiandien BigBank išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad per pirmąjį 2018 metų ketvirtį "BigBank" valdomas kreditų portfelis ženkliai išaugo. Bendrai išduotų kreditų padaugėjo 24%, o kreditų išduotų fiziniams asmenims portfelis augo dar labiau, net 26%.

Didelės investicijos į nekilnojamojo turto projektų vystymą nėra naujieną. Šiandien didžiausias Lietuvoje veikiantis komercinis bankas - Swedbank išplatino pranešimą spaudai, apie 19 milijonų eurų kredito suteikimo EIKA įmonių grupei. Ši suma bus panaudota naujo NT objekto Vilniuje, „Live Square“ statyboms.

Ruošk roges vasara, byloja lietuvių liaudies išmintis. Panašu, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos bankas, kurio valdybą priėmė sprendimą įpareigoti Lietuvoje veikiančius komercinius bankus sukaupti papildomą pusės procento kapitalo rezervą.

Augant ekonomikai dauguma verslų norėtų plėstis, deja tam ne visada pakanka nuosavų lėšų, o pasiskolinti smulkiems verslininkams nėra taip paprasta. Beveik pusė įmonių besikreipiančių į komercinius bankus dėl kredito verslo plėtrai suteikimo, gauna neigiamą atsakymą.

Verslas ieškodamas optimaliausių kreditavimo galimybių, renkasi ne tik skirtingus kreditorius, bet ir ieško tikslesnių, konkrečius poreikius atitinkančių produktų. Viena iš greičiausiai augančių verslo finansavimo priemonių yra faktoringas. Praėjusiais metais šios paslaugos populiarumas išaugo daugiau kaip penktadaliu (21%).

Per balandžio mėnesį Lietuvoje veikiančios kreditų įstaigos (bankai, kreditų unijos, smulkieji kreditoriai ir kiti) suteikė paskolų už beveik 215 milijonų eurų (214,9 mln). Aktyviausiai skolinosi finansų bendrovės, kurioms atitinkamai per balandžio mėnesį buvo suteikta kreditų už 118,9 mln. eurų.

Naujausia Lietuvos Banko apklausa parodė, kad verslo įmonių elgsena atitinka šalyje vyraujančias augimo tendencijas. Vis daugiau įmonių intensyviai investuoja į plėtrą. Didėja įmonių, į plėtrą investuojančių savo lėšas, skaičius, tačiau atsiradus poreikiui skolintis, verslas susiduria su kreditų ribojimu iš bankų pusės.

Vartojimo kredito įstatymas įpareigoja kreditorius itin kruopščiai vertinti klientų mokumą ir galimybę grąžinti paskolą laiku. Lietuvos bankas atlikęs tyrimą aptiko keletą pažeidimų SB lizingo veikloje, tačiau šį kartą apsiribojo tik įspėjimu.

Šiaulių bankas gavo leidimą iš Lietuvos banko padidinti įstatinį kapitalą. Lietuvos banko parengtame pranešime nurodoma, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Šiaulių banko visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą.

Lietuviai į kreditus žiūri itin atsakingai ir kol turi nepadengtų įsiskolinimų, net trys iš keturių, nesiryžtų leistis į kelionę ar kitaip išlaidauti. Tokį tautiečių požiūri į paskolas atskleidžia Swedbank užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Savivaldybės galės naudotis lengvatiniais kreditais turimam nekilnojamam turtui atnaujinti. Pasinaudojus lengvatiniais kreditais pagal viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) programą, lengvatiniai kreditai bus suteikiami iki dvidešimties metų laikotarpiui. Iš viso programai numatoma skirti 37 milijonus eurų.

"Mokilizingas" prekinį ženklą valdančią bendrovę įsigyjo Estiško kapitalo įmonė - AS Inbank. UAB "Mokilizingas" teikė kreditavimo, lizingo bei kreditinių kortelių paslaugas.

Jei kalbėtume apie tai, kokios temos sukelia daugiausiai diskusijų viešojoje erdvėje, tai į šį sąrašą neabejotinai patektų ir kreditai, paskolos. Daugėja juos teikiančių įstaigų, daugėja norinčių pasiskolinti, daugėja pasirinkimo galimybių, tad nieko keista, kad skolinasi ar artimiausioje ateityje naudotis kreditorių paslaugomis ketina vis daugiau lietuvių.

Nauji teisės aktai, įsigalioja 2018 metais, leidžia kredito unijomis sumažinti pajinį kapitalą tik jei tam pritaria Lietuvos bankas. Dar balandžio mėnesį tokia galimybe pasinaudojo septynios kredito unijos, o šiandien LB išplatino pranešimą, kad pajinį kapitalą leistą sumažinti dar septyniolikai kredito unijų.

Lietuvos bankas neretai kreditoriams taiko įvairius veiklos apribojimus, jei jų veikloje būna nustatomi pažeidimai. Kredito unija "Taupa" praėjusiais metais ne visada įsitikindavo skolininkų galimybėmis grąžinti kreditą, bei padarė kitus pažeidimus, apie kuriuos kreditai.info jau rašė šiame straipsnyje.

Vienas iš mažųjų Lietuvoje veikiančių bankų - Medicinos bankas, nepaisydamas Lietuvos banko draudimo, suteikė kreditą Medicinos banką kontroliuojančio asmens netiesiogiai kontroliuojamai įmonei. Tokiu būdų buvo nepaisoma LB nurodymo nekredituoti su pačiu banku susijusiu asmenų ar verslų.

Didieji kreditoriai retai piktnaudžiauja savo padėtimi, bent jau taip galima manyti iš to, kad pažeidimų didžiuosiuose bankuose pasitaiko išties retai. Visgi Lietuvos bankas atlikęs tyrimą nustatė, kad didžiausias šalyje veikiantis bankas - "Swedbank" netinkamai informavo klientus apie tai kokios palūkanų normos šiems yra taikomos.