Kreditai INFO | Viskas apie kreditus ir paskolas

Įmonė yra antroji šalyje pagal dydį. Vien ji įdarbino apie 5000 darbuotojų ir per partnerius dirba dar 20 000 žmonių. Anksčiau įmonė vyriausybės prašė suteikti 75 mln. svarų paskolą, kad įmonė padengtų savo nustolius atsiradusius dėl Brexit neapibrėžtumo.

Aplinkosaugos tikslais išleisti skolos vertybiniai popieriai pavertė Nyderlandus pirmąja AAA kreditavimo reitingą turinčia šalimi, kuri leidžia žaliąsias obligacijas. Šios obligacijos pritraukė beveik 6 mlrd. eurų, tačiau paklausa joms siekė daugiau nei 20 mlrd. eurų.

Versle senai gyvuoja praktika, kad norint patikrinti ar kokybiškai teikiamos paslaugos bei aptarnaujami klientai, yra pasitelkiami "slaptieji pirkėjai". Nuo šiol tokių pirkėjų sulauks ir bankai, kredito unijos, smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės bei kiti finansų rinkos dalyviai, teigiama Lietuvos banko pranešime spaudai.

Banko pasidalintoje finansinėje ataskaitoje jie uždirbo 2.5 karto daugiau, nei prieš metus. Pagrindiniai pelno nešėjai buvo grynųjų pinigų ir komisinių pajamos, kreditų palūkanų pajamos ir prekybos užsienio valiuta.

Įmonė užsiima nekilnojamojo turto valdymu ir plėtra ir šiuo metu vysto projektą "Sierakausko 25". Anot direktoriaus Kęstučio Graužinio tai nėra pirmas projektas, kuomet pasinaudojama "Swedbank" suteiktu kreditu.

Po sandorio vartojimo paskolų bendrovė nutrauks veiklą ir jos įsipareigojimus perims Estijos bankas "Inbank". Tačiau po jungimosi "Inbank" planuoja grįžti į Lietuvos rinką kaip naujas rinkos dalyvis - estų banko filialas.

Jungtinių amerikos valstijų namų ūkių turimi finansiniai įsipareigojimai perkopė trylikos trilijonų dolerių riba. Dauguma skolų yra susidariusios dėl turimų būsto bei kitų hipotekos kreditų, skelbiama FED ataskaitoje.

Paskolas smulkiam bei vidutiniam verslui teikianti bei garantuojanti bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) 2018 metais uždirbo 298 tūkst. eurų grynojo konsoliduoto pelno – 28,2 proc. mažiau nei 2017-aisiais (416 tūkst. eurų).

Kreditas, kaip skelbta, skirtas SGD terminalo finansavimo modelio keitimui, o dėl to turėtų šiek tiek atpigti dujos. Tolimesniuose planuose numatyta imti dar vieną paskolą - ši būtų skirta pačiam laivui-terminalui įsigyti.

Pasiūlymo esmė -  ne tik palengvinti kreditavimo sąlygas šeimoms, norinčioms įsigyti būstą regionuose, bet ir įtraukti verslą, kuris galėtų paremti jauną šeimą. Pataisų kritikai teigia, kad toks verslo dosnumas būsto pirkimui ir papildomas įdarbinimas kreditui padengti sukurs ilgalaikę finansinę naštą šeimai.

Lenkijos energetikos grupių vidaus rinkoje nori išleisti 7-10 metų trukmės obligacijas, kurių vertė viršys 300 mln. eurų.

Augant ekonomikai šalies gyventojų finansinė padėtis gerėja ir vis daugiau žmonių save priskiria viduriniajai klasei, tačiau jie vis tiek pageidautų bent 60% didesnių pajamų bei be taupymo ar skolinimosi negalėtų įsigyti brangesnio daikto. Įdomu ir tai, kad didesnių pajamų  nori ir turtingieji (tikisi 50% pajamų didėjimo).

Į pinigų plovimo skandalus Baltijos šalyse pastaruoju metu pateko net keli dideli komerciniai bankai. Baltijos šalių ir Skandinavimos centrinių bankų atstovai derina veiksmus, dėl tolimesnių priemonių, kad pinigų plovimas per komercinius bankus nebepasikartotų.

Paysera paskelbė, jog galima investuoti į jos plėtros planus ir įsigyti per IPO platinamų virtualios valiutos žetonų, kas iš principo atitinka viešą akcijų platinimą. Lietuvos bankas perspėja, kad IPO platina ne pati "Paysera LT", o naujai įkurta "Paysera Investment" įmonė. Pastarosios Lietuvos bankas niekaip neprižiūri, tad ir garantuoti investicijų saugumo negali.

Bankas nori prisidėti prie iniciatyvos raginti žmones įsigyti aplinką tausojančius autmomobilius. Šiuo metu didžiausios priežastys, stabdančios žmones nuo tokių pirkinių yra automobilio kaina, būtent tai palankesnėmis lizingo ir kreditų palūkanų sąlygomis nori palengvinti Swedbnk. 

Stasys Jakeliūnas susitiks Švedijos centrinio banko ir komercinius bankus prižiūrinčios institucijos atstovais. Tikimasi surinkti daugiau vertingos medžiagos krizės tyrimui ir iš jo atsiradusios viešųjų finansų būklės.

Viena didžiausių bankų grupių šį ketvirtį vien pelno uždirbo 13 proc. daugiau, Pelno pagrindinės dedamosios buvo verslo kreditai, kurie buvo net 49 proc. didesni už pernai per tą patį laiką suteiktus kreditus, žmonėms suteikti kreditai ūgtelėjo 3 proc.

„Visa“ ir „MasterCard“ buvo įpareigotos sumažinti savo "tarpregioninius tarpbankinius mokesčius". Iki šiol šie mokesčiai įmami iš ne Europos sąjungos narių buvo didesni nei sąjungoje išduotų kortelių naudotojams.

Europos Komisija kartu su Europos investiciju bankas ketina palengvinti jaunų ūkininkų dalią. Šiuo metu daugiau nei ketvirtadalis ūkininkų negavo kredito ūkiui vystyti. Toks kreditas jaunam ūkininkui labai svarbus, kad jis galėtų kurti pridėtinę vertę, darbo vietas ir žemės ūkio produkciją, todėl dažnai pasirenka kitą profesiją.

Paviešinti kovo mėnesio finansų įstaigų duomenys rodo, kad padidėjo ne tik kreditų įstaigose laikomi indėliai, tačiau stebimas padidėjimas ir vienadieniuose indėliuose, kreditų įstaigų paskolose, valdžios paskolos mažėjo. Namų ūkiams skirtos būsto įsigijimo paskolos ir vartojimo kreditai taip pat padidėjo. 

Lietuviai pirmąją paskolą automobiliui ima iki 30 metų, būsto kreditą iki 35, būsto remontui - 40-ies. Dažinau paskolos imamos šiltuoju metų laiku. 

Pastaruoju metu krizės tyrimas tapo politizuotu ir labai interpretuojamu įvykiu. Centrinis bankas kaltinamas bankų sektoriaus nepriežiūra, dėl kurios buvo aukšta Vilibor tarpbankinių paskolų norma, kuri yra viena iš dedamųjų nustatant kredito palūkanas besiskolinančiam asmeniui.