Kreditai INFO | Viskas apie kreditus ir paskolas

Šie atiskaitymas ūgtelėjo 50%, tačiau augo ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose Baltijos šalyse. Vidutiniškai per mėnesį Lietuviai atsiskaito 12 kartų, o latviai ir estai vidutiniškai 14-15 kartų.

Per pastaruosius 12 metų šis pelnas buvo didžiausias. Bankai uždirbo beveik 358 mln pelno. Tai yra beveik 50% daugiau, nei užpernai. Tai didžiausias skaičius nuo 2007 metų, kuomet bankai kartu uždirbo 370 mln eurų pelno.

Rinkai pernai labiausiai reikėjo būsto kreditų, būtent juos gausiai teikė ir didžiąją pelno dalį uždirbo šalies bankai. Šio tipo paskolos sudarė net 80% visų bankų teiktų paskolų. Tikimasi, kad rinkos naujokai atneš naujų paslaugų ir išjudins kreditavimo rinką. Pernai buvo išduotos trys specializuoto banko licencijos ir vienas bankas veikia, o šiuo metu nagrinėjamos dar 5 paraiškos, vieno banko ir kelių specializuotų bankų.

Iš viso kredito unijų sektorius uždirbti 3 mln. eurų (neaudituotas pelnas), pernai šis rodiklis viršijo 1,7 mln. eurų (audituotas pelnas). Tokia teigiama tendencija leidžia daryti prielaidą, kad šio sektoriaus kapitalo bazė toliau stiprės.

Šį licencija reiškia, kad įstaiga teiks mokėjimo paslaugas, tokias kaip kredito pervedimai, mokėjimo priemonių leidimas ir gaunamų mokėjimų apdorojimas. Licenciją išdavė Lietuvos banko valdyba,

Šiemet pelnas buvo 445 mlrd. rublių. Daugiausia augo paskolos verslui ir gyventojams, tačiau gyventojų indėlių mažėjo.

Beveik 792 tūkstančiai eurų pelno - tiek buvo sugeneruota per 2018 metus, skelbia Finansų ir kapitalo rinkos komisija. Užpernai šį suma buvo mažesnė 2,3 karto.

„Kalcitas“ suteikė 2 mln. eurų kreditą "Akmenės cemenui". Kalcito akcininkas - Latvijos statybos bendrovė "Pajūris" valdanti 18% kalcito akcijų prašė teismo panaikinti susitarimą, nes jis, esą, neparankus "Kalcitui" ir pripažinti sutartį negaliojančia.

Latvija jau skoloje beveik 10,2 mlrd. eurų, t.y. 500 mln. eurų daugiau nei pernai. Tik 15% šios skolos yra vidaus kreditoriams. Nors bendras įsiskolinimas ir augo, bet atsižvelgiant į sukuriamą bendrąjį vidaus produktą, Latvija vis dar yra itin mažą skolą turinti valstybė.

Seimo narė 2015 metais dirbo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, tuo metu bandyta griežtinti vartojimo kreditų rinką. Tačiau procesai sunkiai judėjo į priekį, o po kurio laiko seime buvo užregistruotos daug liberalesnė vartojimo kreditų pataisa, už kurią buvo gautas 8,7 tūkst eurų kyšis.

Kovo 5 dieną išregistruota „International Personal Finance“ (IPF) įmonė Lietuvoje „Provident finansai“. Prieš 6 metus atsiradusi paskolų teikimo įmonė planavo investuoti beveik 30 milijonų eurų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai gali atlikti paprastus finansinius reikalus, tačiau tuo daugumos žinios ir pasibaigia. Bendra tendencija yra tokia, kad turtingesni žmonės geriau supranta finansinius dalykus ir deja, šios žinios mažai koreliuoja su amžiumi, tad jauni žmonės nepasirodė taip gerai, kaip tikėtasi. Gyventojams pateiktame klausimyne buvo klausimai apie taupymą, namų ūkio biudžetą, paskolas, palūkanas, pensijų planavimą, draudimą ir kitas sritis.

Paskutiniais duomenimis žmonės ima didesnius kreditus ilgalaikei gerove - automobiliui, būstui atnaujinti. Kasdieniam vartojimui imamų kreditų pradėjo mažėti.

2018 metų duomenimis "Bigbank" uždirbo kiek daugiau nei 17 milijonų eurų pelno, tai yra 1.9% daugiau, nei 2017 metais. Šis augimas turėtų priversti įmonę persvarstyti savo plėtros kryptis, nes paskolų sutarčių įmonė pasirašė mažiau, nei užpernai, ypač smuko kredito sutarčių skaičius Estijoje ir Latvijoje.

529 mln. eurų -  tokio dydžio kreditą Ukrainai suteikė didžiausias Vokietijos komercinis bankas. Pasaulio bankas  suteikė paskolos garantijas.

Banko pelnas 2018 metais buvo didesnis daugiau nei 70% lyginant su 2017 metais. Pernai buvo uždirbtas rekordinis pelnas, kreditų portfelio didėjimas ir iš to atsiradęs pajamų didėjimas.

Lietuvos bankas pasidalino kredito ir kitų finansinių įstaigų balanso duomenimis. Pagal juos Lietuvos rezidentų bei namų ūkių indėliai kredito įstaigose mažėjo tiek paprastų, tiek vienadienių indėlių. Tačiau tiek būstui įsigyti, tiek vartojimo paskolų kiekis padidėjo.

Ukrainos centrinis bankas pranešė, kad blogų paskolų vidurkis bankuose yra kiek daugiau nei 52%. Valstybės valdomuose bankuose padėtis dar blogesnė, ten nemokių kreditų gavėjų skaičius siekia iki 83%.

Auganti ekonomika, kylantys darbo užmokestis ir galimybė paraišką dėl paskolos nekilnojamam turtui įsigijimo pateikti internetu - tai tik keli faktoriai kurių dėka fiksuojamas neįtikėtinas būsto kreditų bumas. Kaip galima matyti iš šiandien "Swedbank" išplatinto pranešimo spaudai, lietuviai būstui skolinasi itin aktyviai, neatbaido ir vis augančios nekilnojamojo turto kainos.

Pastaruoju metu Lietuvai suteiktas tarptautinės kredito reitingų agentūros skolinimo reitingas yra  A su stabilia perspektyva. Prieš metus šis reitingas buvo pakeistas iš A- su perspektyva į A su perspektyva. Jis reiškia, kad artimiausius dvejus metus politika išliks stipri ir su rizikomis susitvarkys.

Vartojimo kreditų apžvalgos rezultatų duomenimis lietuvių finansinė branda gerėja. Nepaisant to, kad skolinamasi rečiau, tačiau skolinimosi sumos yra didesnės. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kreditais nebesinaudoja arba jų nebegauna mažesnes pajamas uždirbantys žmonės. Labiausiai susitraukė "iki algos" norinčių pasiskolinti žmonių skaičius.

Baltijos šalių rinkai turėtų pakenkti Swedbank pinigų plovimo skandalas Estijoje. Tačiau ekspertai pažymi, kad tai gali būti ir galimybė sąžiningoms institucijoms, kurios nesivelia į spekuliatyvius sandorius ir atlieka tik pagrindines funkcijas - saugo pinigus ir kredituoja klientus.