Kreditai INFO | Viskas apie kreditus ir paskolas

Augant ekonomikai dauguma verslų norėtų plėstis, deja tam ne visada pakanka nuosavų lėšų, o pasiskolinti smulkiems verslininkams nėra taip paprasta. Beveik pusė įmonių besikreipiančių į komercinius bankus dėl kredito verslo plėtrai suteikimo, gauna neigiamą atsakymą.

Verslas ieškodamas optimaliausių kreditavimo galimybių, renkasi ne tik skirtingus kreditorius, bet ir ieško tikslesnių, konkrečius poreikius atitinkančių produktų. Viena iš greičiausiai augančių verslo finansavimo priemonių yra faktoringas. Praėjusiais metais šios paslaugos populiarumas išaugo daugiau kaip penktadaliu (21%).

Per balandžio mėnesį Lietuvoje veikiančios kreditų įstaigos (bankai, kreditų unijos, smulkieji kreditoriai ir kiti) suteikė paskolų už beveik 215 milijonų eurų (214,9 mln). Aktyviausiai skolinosi finansų bendrovės, kurioms atitinkamai per balandžio mėnesį buvo suteikta kreditų už 118,9 mln. eurų.

Naujausia Lietuvos Banko apklausa parodė, kad verslo įmonių elgsena atitinka šalyje vyraujančias augimo tendencijas. Vis daugiau įmonių intensyviai investuoja į plėtrą. Didėja įmonių, į plėtrą investuojančių savo lėšas, skaičius, tačiau atsiradus poreikiui skolintis, verslas susiduria su kreditų ribojimu iš bankų pusės.

Vartojimo kredito įstatymas įpareigoja kreditorius itin kruopščiai vertinti klientų mokumą ir galimybę grąžinti paskolą laiku. Lietuvos bankas atlikęs tyrimą aptiko keletą pažeidimų SB lizingo veikloje, tačiau šį kartą apsiribojo tik įspėjimu.

Šiaulių bankas gavo leidimą iš Lietuvos banko padidinti įstatinį kapitalą. Lietuvos banko parengtame pranešime nurodoma, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Šiaulių banko visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą.

Lietuviai į kreditus žiūri itin atsakingai ir kol turi nepadengtų įsiskolinimų, net trys iš keturių, nesiryžtų leistis į kelionę ar kitaip išlaidauti. Tokį tautiečių požiūri į paskolas atskleidžia Swedbank užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Savivaldybės galės naudotis lengvatiniais kreditais turimam nekilnojamam turtui atnaujinti. Pasinaudojus lengvatiniais kreditais pagal viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) programą, lengvatiniai kreditai bus suteikiami iki dvidešimties metų laikotarpiui. Iš viso programai numatoma skirti 37 milijonus eurų.

"Mokilizingas" prekinį ženklą valdančią bendrovę įsigyjo Estiško kapitalo įmonė - AS Inbank. UAB "Mokilizingas" teikė kreditavimo, lizingo bei kreditinių kortelių paslaugas.

Jei kalbėtume apie tai, kokios temos sukelia daugiausiai diskusijų viešojoje erdvėje, tai į šį sąrašą neabejotinai patektų ir kreditai, paskolos. Daugėja juos teikiančių įstaigų, daugėja norinčių pasiskolinti, daugėja pasirinkimo galimybių, tad nieko keista, kad skolinasi ar artimiausioje ateityje naudotis kreditorių paslaugomis ketina vis daugiau lietuvių.

Nauji teisės aktai, įsigalioja 2018 metais, leidžia kredito unijomis sumažinti pajinį kapitalą tik jei tam pritaria Lietuvos bankas. Dar balandžio mėnesį tokia galimybe pasinaudojo septynios kredito unijos, o šiandien LB išplatino pranešimą, kad pajinį kapitalą leistą sumažinti dar septyniolikai kredito unijų.

Lietuvos bankas neretai kreditoriams taiko įvairius veiklos apribojimus, jei jų veikloje būna nustatomi pažeidimai. Kredito unija "Taupa" praėjusiais metais ne visada įsitikindavo skolininkų galimybėmis grąžinti kreditą, bei padarė kitus pažeidimus, apie kuriuos kreditai.info jau rašė šiame straipsnyje.

Vienas iš mažųjų Lietuvoje veikiančių bankų - Medicinos bankas, nepaisydamas Lietuvos banko draudimo, suteikė kreditą Medicinos banką kontroliuojančio asmens netiesiogiai kontroliuojamai įmonei. Tokiu būdų buvo nepaisoma LB nurodymo nekredituoti su pačiu banku susijusiu asmenų ar verslų.

Didieji kreditoriai retai piktnaudžiauja savo padėtimi, bent jau taip galima manyti iš to, kad pažeidimų didžiuosiuose bankuose pasitaiko išties retai. Visgi Lietuvos bankas atlikęs tyrimą nustatė, kad didžiausias šalyje veikiantis bankas - "Swedbank" netinkamai informavo klientus apie tai kokios palūkanų normos šiems yra taikomos.

Lietuvos bankas patvirtino paskolų rizikos duomenų bazių tvarkymo taisykles. Tokiu būdų buvo žengtas dar vienas, itin svarbus žingsnis siekiant operatyviai apdoroti ir klasifikuoti su kreditavimu susijusią informaciją. Planuojama, kad šį sistema veikti pradės dar iki šių metų galo ir bus privaloma visiems Lietuvoje veiklą vykdantiems kreditų davėjams.

Lietuvos banko 2018 m. vasario mėn. pinigų finansų įstaigų balanso, paskelbto kovo 27 d. duomenimis, didėja Lietuvos kredito įstaigų paskolos Lietuvos rezidentams. Taip pat padidėjo ir paskolos namų ūkiams, būstui įsigyti bei Lietuvos rezidentų indėliai kredito įstaigose.

UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) išplatino pranešimą spaudai, kuriame kviečia tarpusavio skolinimo platformas prisijungti prie programos "Avietė" įgyvendinimo. Planuojama, kad ši verslo kreditavimui skirta programa padės įmonėms lengviau gauti kreditus reikalingus naujų projektų įgyvendinimui.

Nekilnojamojo turto rinka išgyvena pakilimą, todėl natūralu, kad paskui būsto pardavimams augant didėja ir paskolų jam įsigyti krepšelis. Kaip rodo Lietuvos banko atlikta analizė - Lietuviai iki praėjusių metų pabaigos, būstui įsigyti buvo pasiskolinę 7.2 milijardo eurų.

Pažvelgus į bankų bei kitų kreditorių paskolų portfelius galima susidaryti įspūdi, kad kreditavimas šiai dienai yra itin prieinamas. Tačiau kaip rodo verslininkų apklausa, dalis įmonių vis dar mano, kad kreditą gauti yra pernelyg sudėtinga. Daugiausiai nusiskundimų dėl problemų gaunant kreditus išsako smulkieji verslininkai.

Vartotojų teisių gynimas yra vienas iš finansų rinkas prižiūrinčiųjų institucijų prioritetų. Lietuvos bankas taip pat nagrinėja vartotojų skundus, jei šie yra susiję su finansų rinkos dalyvių teikiamomis paslaugomis. Kaip rašoma LB išplatintame pranešime spaudai - pastaraisiais metais itin ženkliai sumažėjo ginčų su bankais, dėl būsto kreditavimo sutarčių ir jose nurodytų sąlygų.