Pranešimai spaudai

„EstateGuru“ pastebi stiprų paskolų kiekio ir pajamų augimą kiekvienais metais. Paskolų apimtys per pirmąjį ketvirtį padidėjo 70%, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (nuo 27,2 mln. iki 46,2 mln. eurų), o pajamos padidėjo 72 proc. (Nuo 0,93 mln. Iki 1,6 mln. eurų). Kovo mėnesį mūsų investuotojai finansavo paskolų už 21,5 mln. Eur vertės, o tai naujas mėnesio rekordas platformoje. Palyginimui, per visus 2017 metus „EstateGuru“ paskolų apimtis siekė 23 mln. eurų.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė 35,9 proc. BVP – vadinasi, per metus ji išaugo net 15 proc. Tai aiškinama kaip neišvengiama pandemijos pasekmė. Kaip bekalbėsime, ši skola metai iš metų auga, o jos apčiuopiamam sumažinimui galimybių nematyti. Milijardinės palūkanos, kuriuos mokame visi, iškeliauja kažkam iš Lietuvos. O kaip buvo praeityje?

Nuotrauka: © Pexels

Automobilius vis dar esame labiau linkę įsigyti antrinėje rinkoje, o ne pirkti naujus iš salonų. „Autoplius.lt“ ir „Regitros“ duomenimis, iš viso pernai šalyje užregistruota beveik 300 tūkst. naudotų automobilių įsigijimo sandorių, kurių bendra vertė siekia 1,64 mlrd. eurų. Nemažai gyventojų naudotą automobilį planuoja įsigyti ir šiemet. Kaip rodo „Citadele“ banko iniciatyva pernai metų pabaigoje tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa, per artimiausius 12 mėnesių nebenaują automobilį įsigyti ketina beveik penktadalis šalies gyventojų. Tačiau nusipirkti gerą naudotą transporto priemonę nėra taip paprasta. Tad ką verta žinoti planuojant tai padaryti?

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Nuo šių metų balandžio 16 d. SEB banko kredito kortelių turėtojams įsigalioja naujos kelionių draudimo sąlygos. Kelionių draudimu nuo šiol rūpinsis bendrovė „Lietuvos draudimas“, visus draudiminius įvykius administruos „OPS Lietuva“.

Kredito kortelių turėtojams medicininių išlaidų draudimas nuo šiol galios ir susirgus COVID-19.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Įprastą gyvenimą supurčiusi pandemija ir dėl jos sumažėjusios dalies gyventojų pajamos galėjo tapti priežastimi imtis papildomos veiklos, tačiau papildomai dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo, lyginant su 2017 metais, atskleidė „Swedbank“ tyrimas. Be galiojančių karantino apribojimų, ekspertai išskiria tokias priežastis, kaip nesėkmės baimė, biurokratija ir mokestinės prievolės. Įtakos galėjo turėti ir vidutinio darbo užmokesčio kilimas – dėl to gyventojų poreikis gauti pajamų iš papildomos veiklos galėjo mažėti. 

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Pasaulinė finansų platforma „Revolut“, turinti 15 mln. klientų visame pasaulyje ir 300 000 Lietuvoje, įvertino lietuvių išlaidas pirmąjį šių metų ketvirtį. Mokėjimų statistikoje atsispindi karantino laisvėjimas: „Revolut“ klientų Lietuvoje išlaidos kovą beveik sugrįžo į prieškarantininį lygį rudens mėnesiais, o lyginant su sausiu ir vasariu, išaugo 17 proc.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

„Luminor“ bankas, bendradarbiaudamas su draudimo bendrove „Gjensidige“, klientams suteiks paskolos mokėjimų draudimo paslaugą, kuri padės sumažinti finansinę naštą staiga netekus darbo ar susirgus. Draudimo išmokos padengs paskolos įmokas arba kitas išlaidas, jeigu asmuo daugiau nei 30 dienų negalės dirbti.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Albanijos centrinis bankas „Paysera“ tinklo įmonei „Paysera Albania“ suteikė  elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) licenciją, kuri atveria kelius įmonei pradėti teikti pinigų pervedimo, įmokų surinkimo e. parduotuvėse ir kitas finansines paslaugas šioje Balkanų šalyje.

Nuotrauka: © Paysera

Šiaulių bankas pristatė naują interneto banką mobiliesiems, planšetiniams, nešiojamiems ir stacionariems kompiuteriams bei mobiliąją programėlę iOS ir Android platformoms. Naujasis interneto bankas ir programėlė atitinka aukščiausius saugumo reikalavimus, daug dėmesio jame skirta kliento patirčiai – aiškiam ir intuityviam naudojimui.

Nuotrauka: Šiaulių banko kasdienės bankininkystės departamento direktorius Andrius Kamarauskas © Šiaulių bankas

Bankas „PayRay“ ir Europos investicijų fondas pasirašė du garantijų susitarimus, kurie padės pandemijos pasekmių prislėgtam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Garantijos teikiamos iš Europos garantijų fondo, įsteigto EIB grupės ir ES valstybių narių iniciatyva. Ši priemonė užtikrina 50 mln. eurų vertės finansavimo portfelį, kurį teiks „PayRay“.

Nuotrauka: „PayRay“ direktorius Renato La Fianza