Milijardinę vertę kasmet sukuriantis Lietuvos žemės ūkis šiuo metu intensyviai sprendžia veiklos finansavimo klausimus. Finansų sektoriaus atstovai pastebi, kad augant žemės nuomos kainoms, tarp smulkiųjų ūkininkų populiarėja nuosavos žemės įsigijimas, o bene labiausiai „nukraujuoja“ pieno sektorius, iš kurio dažnai migruojama į kitas žemdirbystės sritis.
Japonų tauta nuo seno žinoma kaip itin organizuota, tad nenuostabu, jog kai kurias jų praktikas visas pasaulis taiko ir savo kasdienybėje. Štai visai neseniai buvome susižavėję Marie Kondo tvarkymosi menu ir kūrėme balansą savo namuose. Tačiau ar kada teko girdėti apie subalansuotus finansus? Taip vadinamas apie 100 metų senumo japonų taupymo metodas kakeibo. Jis plačiai paplitęs ne tik Japonijoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių, o tinkamai juo naudojantis savo santaupas galima padidinti be didesnių pastangų ir papildomo uždarbio.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Gyventojai pernai sutaupė daugiau – du kartus išaugo procentas, kurį jie sutaupo nuo savo pajamų, dvigubai sparčiau išaugo ir gyventojų indėlių suma. Darant prielaidą, kad gyventojai skirs 30 proc. daugiau negu įprastai sutaupytų pinigų prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai padidintų namų ūkių vartojimo išlaidas 600 mln. eurų. Artimiausiu metu indėliai augs toliau, tik lėčiau, o daugiau sutaupę žmonės labiau dairysis investavimo galimybių.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
„Citadele“ bankas su mažmeninės prekybos tinklu „Maxima“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį – bankas teiks atsiskaitymo kortelėmis paslaugą visose 176 „Maxima“ parduotuvėse Latvijoje. Bendradarbiavimas leis prekybos tinklui pirkėjams užtikrinti sklandų atsiskaitymą banko kortelėmis beveik visuose valdomuose 1 300 el. kortelių skaitytuvuose.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
„EstateGuru“ pastebi stiprų paskolų kiekio ir pajamų augimą kiekvienais metais. Paskolų apimtys per pirmąjį ketvirtį padidėjo 70%, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (nuo 27,2 mln. iki 46,2 mln. eurų), o pajamos padidėjo 72 proc. (Nuo 0,93 mln. Iki 1,6 mln. eurų). Kovo mėnesį mūsų investuotojai finansavo paskolų už 21,5 mln. Eur vertės, o tai naujas mėnesio rekordas platformoje. Palyginimui, per visus 2017 metus „EstateGuru“ paskolų apimtis siekė 23 mln. eurų.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė 35,9 proc. BVP – vadinasi, per metus ji išaugo net 15 proc. Tai aiškinama kaip neišvengiama pandemijos pasekmė. Kaip bekalbėsime, ši skola metai iš metų auga, o jos apčiuopiamam sumažinimui galimybių nematyti. Milijardinės palūkanos, kuriuos mokame visi, iškeliauja kažkam iš Lietuvos. O kaip buvo praeityje?
Nuotrauka: © Pexels
Automobilius vis dar esame labiau linkę įsigyti antrinėje rinkoje, o ne pirkti naujus iš salonų. „Autoplius.lt“ ir „Regitros“ duomenimis, iš viso pernai šalyje užregistruota beveik 300 tūkst. naudotų automobilių įsigijimo sandorių, kurių bendra vertė siekia 1,64 mlrd. eurų. Nemažai gyventojų naudotą automobilį planuoja įsigyti ir šiemet. Kaip rodo „Citadele“ banko iniciatyva pernai metų pabaigoje tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa, per artimiausius 12 mėnesių nebenaują automobilį įsigyti ketina beveik penktadalis šalies gyventojų. Tačiau nusipirkti gerą naudotą transporto priemonę nėra taip paprasta. Tad ką verta žinoti planuojant tai padaryti?
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Nuo šių metų balandžio 16 d. SEB banko kredito kortelių turėtojams įsigalioja naujos kelionių draudimo sąlygos. Kelionių draudimu nuo šiol rūpinsis bendrovė „Lietuvos draudimas“, visus draudiminius įvykius administruos „OPS Lietuva“.
Kredito kortelių turėtojams medicininių išlaidų draudimas nuo šiol galios ir susirgus COVID-19.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Įprastą gyvenimą supurčiusi pandemija ir dėl jos sumažėjusios dalies gyventojų pajamos galėjo tapti priežastimi imtis papildomos veiklos, tačiau papildomai dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo, lyginant su 2017 metais, atskleidė „Swedbank“ tyrimas. Be galiojančių karantino apribojimų, ekspertai išskiria tokias priežastis, kaip nesėkmės baimė, biurokratija ir mokestinės prievolės. Įtakos galėjo turėti ir vidutinio darbo užmokesčio kilimas – dėl to gyventojų poreikis gauti pajamų iš papildomos veiklos galėjo mažėti.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Pasaulinė finansų platforma „Revolut“, turinti 15 mln. klientų visame pasaulyje ir 300 000 Lietuvoje, įvertino lietuvių išlaidas pirmąjį šių metų ketvirtį. Mokėjimų statistikoje atsispindi karantino laisvėjimas: „Revolut“ klientų Lietuvoje išlaidos kovą beveik sugrįžo į prieškarantininį lygį rudens mėnesiais, o lyginant su sausiu ir vasariu, išaugo 17 proc.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com