Jau ne vienerius metus emigrantų į Lietuvą siunčiami pinigai sudaro dalį mūsų šalies BVP ir skatina gyventojų aktyvesnį vartojimą. Kasmet emigrantai iš įvairių pasaulio šalių persiunčia Lietuvoje gyvenantiems artimiesiems daugiau nei 1 mlrd. eur ir suma kiekvienais metais auga.
„Swedbank“ Lietuvoje suteikė dvi investicines paskolas 53,9 milijonų eurų sumai medienos drožlių plokštės gamyklos statyboms Akmenės LEZ. Abi paskolos yra ilgalaikės, skirtos gamyklos statybai, įrangos įsigijimui bei infrastruktūros diegimui.
Nuo lapkričio pabaigos prasidėjusi kalėdinių pirkinių karštinė palietė bene kiekvieną. Šventėms pasibaigus, pažvelgus į sąskaitos likutį gali apimti nerimas. Specialistai teigia, kad tai – normalus kasmetinis reiškinys, tiesiog reikia mokėti su juo tinkamai susitvarkyti.
Lietuvos banko teikimu Europos Centrinio Banko licenciją specializuoto banko veiklai vykdyti gavusi UAB „European Merchant“, planuojama, paslaugas pradės teikti 2019 metų birželį. Banko būstinę Vilniuje planuojama atidaryti 2019 m. sausį.
Dėka augančio žmonių finansinio sąmoningumo sparčiai populiarėja alternatyvios pinigų pervedimo platformos. Jų populiarumas pirmiausia atsirado tarp užsienyje dirbančių žmonių, kurie siunčia pinigus gimtinėje likusiems artimiesiems ar moka mokesčius. Paskutiniais metais ženkliai auga ir juridinių asmenų, besinaudojančių šiomis paslaugomis, ratas. Vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip nepermokėti bankams ir renkasi pervedimus atlikti naudojantis pinigų pervedimo platformomis. Tokios platformos Lietuvoje yra neįtin seniai atsiradusi naujovė, tačiau savo inciatyvumu ir akivaizdžia nauda jos pritraukia vis daugiau vartotojų.
Medicinos banko rezultatai per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginus su praėjusių metų laikotarpiu - grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos augo 51 proc. iki 3,7 mln. eurų, prekybos užsienio valiuta pajamos išaugo 26 proc. iki 3,5 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos padidėjo 16 proc. iki 5,5 mln. eurų.
Lietuvos bankas skelbia viešąją konsultaciją – esamų ir būsimų finansų rinkos dalyvių klausia, kaip jie įsivaizduoja atvirosios bankininkystės plėtrą mūsų šalyje, kokių duomenų reikia mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms, kad gyventojai ir verslas gautų daugiau išmaniųjų finansinių paslaugų.
Vitrinose mirgant ne tik kalėdinėms lemputėms, bet ir akcijoms ar specialiems pasiūlymams, dažnas paklausia savęs, kaip geriau įsigyti didesnį pirkinį – mėnesį kitą taupyti ar pasiskolinti. Kaip atskleidžia specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa, skolintis rimtam pirkiniui, užuot taupęs, ketintų beveik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Tačiau paskolos motyvus lemia ne tik finansinė padėtis, bet ir kartų skirtumai ar antros pusės norai.
Lietuvos savivaldybės ir asociacijos netrukus pradės įgyvendinti projektus, kuriais bus didinamas šalies kultūros ir gamtos paveldo lankomumas. Šiam tikslui Ūkio ministerija skyrė 3,67 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų e. rinkodaros projektams įgyvendinti pagal priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“.
Beveik kas antras smulkaus verslo atstovas Lietuvoje skundžiasi negalintis prekių ar paslaugų iš tiekėjų įsigyti su mokėjimo atidėjimu, todėl stringa jų įmonių veikla. Tiekėjai tvirtina, kad tokią galimybę gali suteikti tik sėkmingai bent kelerius metus veikiančioms bendrovėms, nes rizika, kad jaunesnės įmonės vėluos atsiskaityti yra didelė, o skolos išieškojimo procesai atima daug laiko ir žmogiškųjų resursų.
