Europos centriniam bankui nuolat didinant palūkanų normas ir dėl to augant EURIBOR bei gyventojų paskolų palūkanoms vis dažniau bankų klientai domisi terminuotai nekintančiomis palūkanomis. Absoliuti dauguma Lietuvoje išduotų būsto paskolų yra su EURIBOR dedamąja, kuri jau beveik dešimt metų buvo beveik nulinė.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Alternatyvus finansuotojas „Finpro“ pernai daugiau nei 3 kartus padidino paskolų portfelį. Bendra suma nuo 2021-ųjų buvusių 5 mln. eurų padidėjo iki beveik 16 mln. eurų 2022-aisiais. Šiemet planuojama bendrą paskolų ir lizingo portfelį padidinti iki 25 mln. eurų. Aktyviausiai „Finpro“ paslaugomis naudojosi gamybos, paslaugų bei logistikos sektoriai.
Nuotrauka: „Finpro“ vadovas Dainius Vaičikonis © „Finpro“
Sparčiai augusios būsto kainos ir tebeaugančios palūkanos sudavė stiprų kirtį būsto įperkamumui Lietuvoje. Prastėjant gyventojų galimybėms įsigyti būstą, stebimas ženklus aktyvumo sumažėjimas šalies būsto rinkoje.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Šią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą pakels bazines palūkanų normas puse procentinio punkto ir, tikėtina, įspės, jog tai dar ne pabaiga. Nors infliacija jau mažėja, o finansinio streso ženklų daugėja, panašu, kad centriniai bankai palūkanų normas kels tol, kol... kažkas sulūš.
Nuotrauka: Europos centrinis bankas © Pixabay.com
59 procentai didmiesčių gyventojų už butą sutiktų mokėti iki 150 tūkst. eurų. 9 iš 10 būstą finansuotų banko paskola, o kas penktas didesnę paskolos dalį padengtų iš santaupų. Tokius duomenis atskleidė NT bendrovės „Darnu Group“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
Nuotrauka: „Darnu Group“ pardavimų vadovė Lina Morkūnienė © „Darnu Group“