Kreditų akcija - pirmas kreditas nemokamai

Lietuvos bankas viešina paskolų palūkanų normų analizę

Pastaruoju metu krizės tyrimas tapo politizuotu ir labai interpretuojamu įvykiu. Centrinis bankas kaltinamas bankų sektoriaus nepriežiūra, dėl kurios buvo aukšta Vilibor tarpbankinių paskolų norma, kuri yra viena iš dedamųjų nustatant kredito palūkanas besiskolinančiam asmeniui.

50x50euro

Lietuvos bankas viešai paskelbė tarpbankinių paskolų litais palūkanų normos Vilibor pokyčių analizę ir ją teikia Seimo tyrimo komisijai. Centrinis bankas teigia norintis išvengti  interpretacijų dėl 2009-2010 metų krizės metu vykusių Vilibor pokyčių.

„Tikslas, kad gautumėte informaciją iš pirmų lūpų, o per jus – visuomenė. Galiu pasakyti, kad esame faktais besiremianti institucija (...) Šiandien kaip tik (Seimo – BNS) Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) išsiunčiame dar vieną raštą – atsakymą į užduotus klausimus su didžiulės apimties priedais dokumentais“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. 

LB interneto svetainėje pateikiamos pažymos, studijos, vertinimai – iš viso 38 įvairūs dokumentai, taip pat duomenys apie 2008-2009 metų paskolas – bendras būsto paskolų portfelis ir jo segmentai, marža, valiutos, paskolų pokyčiai pokriziniu laikotarpiu. 

Lietuvos banko viešinami dokumentai apima laiką nuo 2008 sausio 10 dienos iki 2014 metų gruodžio 9 dienos. Pasak V. Vasiliausko, jų apimtis – daugiau kaip 400 puslapių. Tai yra dokumentai, skirtingais laikotarpiais teikti įvairioms institucijoms, pavyzdžiui, teismams, taip pat vidiniai susirašinėjimai banke. 

„Ligšiolinis bendradarbiavimas rodo, kad reikia turėti ir alternatyvius kanalus teikti informaciją visuomenei. Todėl paskelbsime šią informaciją savo tinklalapyje, visi galės ją analizuoti ir daryti atitinkamas išvadas (...) Mūsų tinklalapyje skelbiama informacija be asmens duomenų“, – aiškino V. Vasiliauskas. 

Pasak jo, tai veikiausiai nuvils „sąmokslo teorijų kūrėjus“. Jis užtikrino, kad centrinis bankas toliau su BFK bendradarbiaus ir tiesiogiai. 

„Smagu, kad susirinkote, iš to darau išvadą, kad domitės archeologija, kasinėjimais“, – kreipdamasis į žurnalistus ironizavo V. Vasiliauskas.

LB: krizė beveik niekam neatnešė naudos

Centrinio banko manymu, paviešinta informacija patvirtina jo „nuosekliai skelbtą oficialią poziciją dėl krizės metu vykusių palūkanų pokyčių“. 

Pasak LB, Vilibor palūkanų šuolį 2008-2009 metais lėmė ekonominės priežastys: baimė dėl lito devalvavimo ir kitų rizikų, bankams pradėjus adekvačiau vertinti riziką, didėjo paskolų tiek litais, tiek eurais marža. 

Tuo metu tarpbankinės palūkanos didėjo ir kitose Baltijos šalyse, kuriose buvo fiksuotas valiutos kursas. 

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius sakė, kad 2007 metais paaiškėjus, jog Lietuvai įsivesti euro tuo metu nepavyks, Vilibor pirmą kartą pakilo virš Euribor palūkanų normos, dėl to paskolas litais paėmusių žmonių įmokos išaugo ir jie ėmė keisti jų valiutą iš litų į eurus.

„Tuomet (ilgainiui – BNS) Vilibor skirtumas nuo Euribor vėl šiek tiek sumažėjo ir 2008 metų viduryje tų valiutos keitimų iš esmės nebebuvo. Ir tiktai tada, kai 2008-ųjų metų pabaigoje paaiškėjo, kad Lietuvos ekonomikos laukia išties sunkus „nusileidimas“, kad recesija Lietuvoje bus viena didžiausių visoje Europoje ir Vilibor atotrūkis dėl devalvacijos baimių vėl padidėjo, žmonės vėl ėmė keisti litus į eurus. Skaičiuojame, kad šiais dviem epizodais galėjo būti pakeista iš viso iki 915 mln. eurų litinių būsto paskolų“, – sakė J. Markevičius. 

Pasak jo, tuo metu vidutinė būsto paskola siekė apie 40 tūkst. eurų, tad galima daryti išvadą, jog keitusiųjų valiutą krizės laikotarpiu galėjo būti apie 23 tūkst. 

J. Markevičiaus teigimu, Lietuvos bankas pabandė paskaičiuoti, kiek tokie bankų klientai galėjo sumokėti palūkanų ir kiek būtų sumokėję, jei būtų „likę prie lito“. 

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad 2007-2011 metais keitę valiutą skolininkai iki euro įvedimo, tai yra, iki 2015 metų, galėjo sumokėti apie 225 mln. eurų palūkanų. Analogiškai, jeigu tie patys gyventojai nebūtų keitę palūkanų paskolos valiutos iš litų į eurus, jie būtų sumokėję panašią sumą – 230 mln. eurų“, – aiškino ekonomistas. 

Savo ruožtu, litais indėlius turėję gyventojai, didėjant indėlių palūkanoms, gavo naudos. 

„Pabandėme paskaičiuoti, kiek gi nepabūgę devalvacijos rizikos indėlininkai litais galėjo patirti naudos, palyginti su ta situacija, jeigu būtų laikę savo lėšas eurais. Skaičiuojame, kad per 2008–2010 metų krizinį laikotarpį indėlininkai litais galėjo patirti papildomą naudą, kuri siekė apie 250 mln. eurų“, – kalbėjo J. Markevičius. 

Jo teigimu, „bankai iš balos taip pat sausi neišlipo“: krizės metu ypač didelius nuostolius jie patyrė dėl paskolų nuvertėjimo – 2009 metais tokios nuvertėjusių paskolų apimtis pasiekė apie 1,4 mlrd. eurų (1,2 mlrd. eurų daugiau nei 2008-aisiais), kartu sumažėjo ir bankų grynosios palūkanų pajamos – vien 2008-2010 metais jos sumažėjo 300 mln. eurų). 

„Apibendrindamas pasakyčiau, kad krizė į naudą neišėjo niekam. Tiek bankai patyrė nuostolių, tiek žmonės, kuriems padidėjo paskolų įmokos. Aišku, indėlininkai galbūt išlošė, bet jie turėjo prisiimti tam tikrą devalvacijos riziką“, – reziumavo J. Markevičius. 

Lietuvos bankas teigia ėmęsis žingsnių, kad paskolų gavėjai būtų labiau apsaugoti. Pavyzdžiui, 2011 metais priimti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie saugo nuo perteklinio įsiskolinimo ir neapdairiai prisiimamos finansinės naštos. Be to, 2013 metais patobulintas Vilibor skaičiavimas – tai lėmė mažesnius palūkanų svyravimus. Nustatytas stabilus Vilibor skaičiavimams atrenkamų bankų skaičius (5), jiems  kelti reitingo reikalavimai, plačiau atsižvelgta į bankų aktyvumą tarpbankinėje rinkoje. 

2015 metais sustiprinta būsto paskolų vartotojų apsauga – pradėtas taikyti palūkanų padidėjimo testas. 

Bankai įpareigoti kaupti papildomas kapitalo atsargas. Nuo 2016 metų trims didžiausiems bankams taikomi iki 2 proc. kapitalo rezervai, nuo 2018 metų – anticiklinis kapitalo rezervas, kuris nuo šių metų birželio 30 dienos didės dvigubai iki 1 proc. 

Lietuvos bankas tikisi, kad situacija bus vertinama objektyviai 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas abejoja, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti Vilibor ir todėl būsto paskolas paėmę gyventojai galėjo, jo skaičiavimais, netekti apie 500 mln. eurų. 

Lietuvos banko analitikai 2012 metais nurodė, kad dėl didelio Vilibor atotrūkio nuo Euribor skolininkai galėjo sumokėti apie 200 mln. eurų (700 mln. litų) papildomų palūkanų, o dėl padidintos maržos, paskolų valiutą keičiant iš litų į eurus, jų išlaidos padidėjo dar apie 29 mln. eurų (100 mln. litų) per metus.

V. Vasiliauskas penktadienį išreiškė viltį, kad dokumentų viešinimas ir kiti LB veiksmai prisidės prie „objektyvaus“ situacijos vertinimo. 

„Čia yra paketas dokumentų, kurie buvo paprašyti pateikti ir mes juos pateikėme. Jie atspindi nuomonių įvairovę Lietuvos banke, bet taip pat ir tą išvadą, kurią mes tuo metu padarėme – tiesa, ne aš tuo metu padariau, mūsų kolegos padarė – ir kurios dabar laikomės: kažkokių dirbtinumų tarpbankinėje palūkanų rinkoje iš tikrųjų nematėme“, – sakė LB valdybos pirmininkas. 

Pasak jo, toliau bus teikiama su paskolų rizikos duomenų baze susijusi informacija.  

„Buvome paprašyti komiteto (BFK – BNS), panarstyti, „papjaustyti“ senų paskolų duomenis būtent maržos klausimais. Mes tą atliekame, tai susiję su tam tikrais programavimo darbais. Tikrinsime informaciją ekspertiniu lygiu ir tą informaciją pateiksime (...) Tikiuosi, kad atliepsime į Biudžeto ir finansų komiteto lūkesčius ir tikimės, kad tai prisidės prie objektyvaus ir, pabrėžiu, visapusiško, o ne selektyvaus situacijos vertinimo“, – penktadienį kalbėjo V. Vasiliauskas. 

 

 

  • Kreditai be registracijos mokesčio
  • Pirmas kreditas nemokamai
  • Pigūs kreditai visą parą
Top