Antrąjį ketvirtį paskolų kiekis reikšmingai nepasikeitė, tačiau bendroji paskolų vertė augo. Tai rodo ir stabiliai kylanti būsto paskolų rinka ir tvarių verslo paskolų prieaugis.

Per šių metų antrąjį ketvirtį skolinimosi aktyvumas reikšmingai nepasikeitė. Klientams suteiktų paskolų portfelio grynoji vertė 2019 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 20,1 mlrd. Eur ir buvo 214 mln. Eur (1,1 %) didesnė nei prieš tai buvusį ketvirtį. Per pusmetį bankų suteiktų paskolų portfelio grynoji vertė sudarė 270 mln. Eur3 ir buvo pastebimai mažesnė negu 2018 m. pirmąjį pusmetį. Daugiausia prie tokio pokyčio prisidėjo 2018 ir 2019 m. sandūroje vykę bankų sektoriaus pokyčiai – reorganizacija į filialus ir kai kurių dalyvių sprendimai pasitraukti iš rinkos, jie nulėmė paskolų portfelio persiskirstymą ir pokyčius suteikiant naujas paskolas. Nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, didėjo ne finansų bendrovių ir namų ūkių paskolų portfelių grynosios vertės: ne finansų bendrovių – 63 mln. Eur, arba 0,7 proc. (iki 9,3 mlrd. Eur), o namų ūkių – 200 mln. Eur, arba 2,1 proc. (iki 9,7 mlrd. Eur). Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, didžiausią namų ūkių paskolų portfelio grynosios vertės dalį sudaro paskolos būstui įsigyti, jų grynoji vertė sudarė 7,8 mlrd. Eur ir buvo 138 mln. Eur (1,8 %) didesnė nei pirmąjį ketvirtį. Priešinga tendencija pastebima paskolų valdžios sektoriaus institucijoms ir finansų įstaigoms atžvilgiu. Šių portfelių grynoji vertė mažėja jau pusę metų, o nagrinėjamu laikotarpiu tiek valdžios sektoriaus, tiek finansų įstaigų paskolų portfelių grynoji vertė susitraukė 24 mln. Eur ir sudarė atitinkamai 400 mln. ir 700 mln. Eur.

Bendrai skolinimosi tempo augimas nagrinėjamu laikotarpiu leidžia kartoti 2019 m. pirmojo ketvirčio apžvalgoje darytą išvadą, kad ankstesniu laikotarpiu pastebėtas sulėtėjimas negali būti vertinamas kaip makroekonominių veiksnių nulemtas pokytis. Tai, kad makroekonomikos aplinkybės pastebimai nepasikeitė, atspindi ir toliau nuosekliai didėjantis paskolų būstui įsigyti portfelis ir teigiamas skolinimo įmonėms prieaugis.

PASKOLŲ PORTFELIO KOKYBĖ

Neveiksnių skolos priemonių dalis portfelyje nuosaikiai mažėjo. Neveiksnių skolos priemonių dalis sumažėjo 0,1 proc. p. – iki 2,1 proc., o tokių skolos priemonių likutis buvo 4,7 proc. mažesnis nei pirmojo ketvirčio pabaigoje. Dėl palankios ekonomikos aplinkos bei paskolų nurašymų bankams vis dar pavyko sumažinti tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų neveiksnių paskolų likučius, nors ir mažesne apimtimi nei ankstesniais laikotarpiais. Įmonėms suteiktų neveiksnių paskolų apimtis sumažėjo 0,3 proc. p. ir sudarė
3,3 proc. (65 % jų buvo pradelstos ilgiau kaip 90 d.) bendros šių paskolų portfelio vertės (panašios tendencijos vyravo tiek mažųjų ir vidutinių įmonių, tiek ir didelių įmonių paskolų segmentuose). Namų ūkiams suteiktų neveiksnių paskolų dalis susitraukė 0,1 proc. p. – iki 2,7 proc. (54 % jų buvo pradelstos ilgiau kaip 90 d.). Namų ūkiams suteiktų neveiksnių paskolų rodiklio gerėjimui reikšmingą įtaką darė augęs paskolų portfelis ir padidinęs rodiklio skaičiavimo bazę. Paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis sumažėjo 0,04 proc. p. – iki 1,03 proc., o atidėjinių apimtis buvo 3,2 proc. mažesnė nei pirmojo ketvirčio pabaigoje. Neveiksnių paskolų padengimo specialiaisiais atidėjiniais rodiklis padidėjo 0,8 proc. p. ir ketvirčio pabaigoje sudarė 28,8 proc.