2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka rekordiškai augo. Pagal paklausą dominavo paskolos verslui, o šio sektoriaus dalyviai aktyviai ruošiasi veikti naujomis reguliavimo sąlygomis – visoje Europos Sąjungoje (ES) galiojančias licencijas šiemet jau gavo šešios įmonės. 

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

 „Sutelktinio finansavimo platformas, vieną iš aktyvių Lietuvos FinTech sektorių, atranda vis daugiau investuotojų, ieškančių alternatyvių investavimo galimybių, ir vis daugiau verslo subjektų, ieškančių papildomo finansavimo šaltinio. O su bendru reguliavimu visoje Europos Sąjungoje platformoms atsiveria naujos galimybės“, – sako Vaidas Cibas, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąraše buvo 22 įmonės, aktyviai paslaugas teikė 12. Jos padėjo finansuoti nekilnojamojo turto (NT) statybą ir plėtrą, kitus verslo projektus ir pritraukti apyvartinių lėšų įmonėms. 

Šių metų pirmąjį pusmetį per šias platformas finansuoti 1 605 projektai – 35,4 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš viso sudaryta daugiau nei 318 tūkst. sandorių, jų vertė – 118 mln. Eur. Vidutinė vieno sandorio vertė sudarė 2,8 tūkst. Eur. Palyginkime: per praėjusių metų tą patį laikotarpį sudaryta daugiau nei 280 tūkst. sandorių, jų vertė – 72,6 mln. Eur. Vidutinė vieno sandorio vertė sudarė 2,5 tūkst. Eur. 

Beveik 1 200, arba 74 proc., projektų buvo skirti verslo paskoloms, apyvartinių lėšų poreikiui finansuoti ir turimoms paskoloms refinansuoti – jiems skirta 68,7 mln. Eur. Taip pat finansuota 423 NT verslo projektai (26 proc. visų finansuotų projektų), jiems skirta beveik 50 mln. Eur. 

Pritraukti lėšų NT verslo finansavimo projektams per sutelktinio finansavimo platformas 2022 m. užtruko vidutiniškai devynios su puse, kito verslo finansavimui – vidutiniškai aštuonios su puse dienos. 

2021 m. lapkričio 10 d. įsigaliojo bendras sutelktinio finansavimo teisinis reguliavimas visoje ES. Jis atveria galimybę mūsų šalies finansų rinkos dalyviams sutelktinio finansavimo paslaugas teikti kitose ES valstybėse, o kitų ES valstybių sutelktinio finansavimo platformų operatoriams teikti paslaugas Lietuvoje. Nacionalinį Sutelktinio finansavimo įstatymą pakeitė Sutelktinio finansavimo reglamentas, todėl šių platformų operatoriai, norintys tęsti savo veiklą, privalo gauti licencijas pagal ES reglamentą.