Noras turėti nuosavą būstą Lietuvoje toks stiprus, kad būsto paskolos šalyje užgožia visas kitas gyventojams skirtas paskolų rūšis. Apklausos duomenimis, du iš trijų paskolas pasiėmusių gyventojų tikina nesvarstę ir nesvarstantys jos refinansavimo galimybės.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

„Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 66 proc. paskolas pasiėmusių gyventojų nei praeityje, nei dabar negalvoja apie galimybę jas refinansuoti. Minčių perfinansuoti paskolas turėjo ar turi dabar 34 proc. respondentų. Apklausą inicijavusio Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Juliaus Ivaškos teigimu, toks klientų pasyvumas gali būti nulemtas šalyje dominuojančios paskolų rūšies.

„Apytiksliai 70 proc. Lietuvos fizinių asmenų įsipareigojimų sudaro būsto paskolos. Išskirtinės savo dydžiu ir trukme jos dažnai tampa kompleksinio paslaugų krepšelio ašimi. Kartą pasirinktos finansinės struktūros griauti nenorima ar tiesiog nežinoma, kad perfinansuoti paskolą palankesnėmis sąlygomis yra įprasta asmeninių finansų valdymo praktika“, – sako J. Ivaška.

Lietuvos banko duomenimis, šalies namų ūkių įsipareigojimai siekia 14,45 mlrd. eurų, iš jų 10,2 mlrd. eurų, arba apie 70 proc., sudaro būsto paskolos. Tai, kad nuosavas būstas šalies gyventojams yra prioritetas, patvirtina ir Eurostato statistika, kuri rodo, jog 2020-aisiais 88,6 proc. Lietuvos gyventojų gyveno nuosavame būste. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkė tik Rumunija (96,1 proc.), Slovakija (92,3 proc.), Kroatija ir Vengrija (po 91,3 proc.).

Banko atstovas svarsto, kad yra sunku išjudinti net ir pačius pasyviausius finansų institucijų klientus, nes dažnai jiems net neateina į galvą, kad gali įvertinti galimybę refinansuotis: o vertėtų, ypač mažesnių finansinių institucijų arba ne bankų klientams.

„Būsto paskola nėra „nuosprendis“. Jei tokią paskolą vartotojas pasiėmė ir gautos sąlygos nebuvo pačios geriausios, bet tuo metu labai reikėjo būtent šio būsto, tai nereiškia, kad pasikeitus situacijai nereiktų pagalvoti apie refinansavimą. Gal pasikeitė pajamos – jų dydis, valiuta, pobūdis, gal nekilnojamojo turto vertė pakilo, o gal niekas nepasikeitė, bet rinkoje galima tiesiog pigiau ar su geresnėmis kitomis sąlygomis pasiskolinti – pakeisti terminą, gauti paskolos atidėjimą, panaikinti kitas specialias sąlygas, kurias dabartinis kreditorius nustatė“, – teigia J. Ivaška.

„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, vyriausi tyrimo dalyviai, vidutinių pajamų atstovai, taip pat kaimiškų vietovių gyventojai dažniau nurodė, kad neturi ir nėra turėję paskolos. Tuo tarpu dairytis refinansavimo galimybių tarp pasiskolinusiųjų jau dabar labiausiai linkę aukščiausio išsilavinimo ir versliausi žmonės – užimantys vadovų pareigas, smulkieji verslininkai.

„Visgi tenka pripažinti, kad daugybė ekonomiškai aktyvių visuomenės narių, kurie yra finansų institucijų klientai, yra tiesiog pasirinkę laukti. Tikiuosi, kad laikui bėgant vis daugiau finansinių institucijų klientų susimąstys apie galimas alternatyvas ir galimybę jas išnaudoti“, – prognozuoja J. Ivaška.

Remiantis apklausa, Lietuvoje vienokią ar kitokią paskolą turi beveik 37 proc. gyventojų, arba 370 iš 1008 apklausoje dalyvavusių žmonių. Apklausa atlikta balandžio 20-28 dienomis.