STT: lengvatines paskolas ir kitą pagalbą verslui pagal paskirtį naudojo ne visi

STT nustatė, kad kai kurios įmonės valstybės pagalbą panaudojo senų skolų grąžinimui ar ne su plėtra ar įmonės išsaugojimu susijusioms išlaidoms

topdown gb52924311 1280Asociatyvi nuotrauka iš Pixabay.com

Nustatyta, kad 268,4 tūkst. eurų Pagalbos verslui fondo lėšų galėjo būti panaudota nesiekiant išsaugoti įmonių veiklos, tačiau dalį paramos panaudojant kitos įmonės finansiniams įsipareigojimams apmokėti, taip pat grąžinant paskolas akcininkams.

Be to, lengvatinėmis paskolomis, kurios skirtos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, pasinaudojo įmonės, kurios finansiškai galėjo atlikti ne tik būtiniausius mokėjimus, bet ir mokėti dividendus, teikti paskolas savo akcininkams ar vadovui, įsigyti nekilnojamąjį turtą, teikti finansinę paramą viešajai įstaigai. Šios įmonės gavo po 1 mln. eurų.

Parama iš Europos Sąjungos fondų smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui gaminti kovai su COVID-19 reikalingus produktus pasinaudojo įmonės, kurios paramą galimai panaudojo savo veikloje, tačiau ne pagal priemonės tikslą. Šioms įmonėms išmokėta 1,8 mln. eurų. Taip pat nustatyta įmonė, kuri galimai neketina vykdyti finansuoto projekto. Jai skirta 608,5 tūkst. eurų parama.

Iš viso STT vertino 29 atrinktas valstybės pagalbą gavusias įmones, kurioms skirta parama siekė daugiau kaip 46,2 mln. eurų.

STT taip pat nustatė, kad pagal dabartinį Pagalbos verslui fondo reglamentavimą paramą gauti įmonėms, kurios ne visiškai atitinka priemonės tikslus, stinga objektyvaus ir skaidraus pareiškėjų vertinimo, nėra viešai prieinamos informacijos apie sprendimuose dėl finansavimo skyrimo dalyvaujančius asmenis.

STT teigimu, pagalbos priemonių planavimo, jų sąlygų nustatymo, finansavimo skyrimo metu turi būti siekiama išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Be to, turėtų būti viešai skelbiama darbo grupių ar komitetų sudėtis, kurie sprendžia dėl paramos skyrimo.

Anot STT, būtina aiškiai nustatyti sąlygas ir kriterijus pagalbos gavėjams. Siekiant, kad pagalbą gautų sąžiningi mokesčių mokėtojai, nustatyti, kad tinkami pareiškėjai būtų tie, kurie laiku teikia finansinės atskaitomybės dokumentus, mokesčių deklaracijas, moka mokesčius.

Taip pat siūloma vertinti įmonės pajėgumą įgyvendinti numatytą projektą, aiškiai nustatyti atsiskaitymo už įgyvendintą projektą sąlygas. Tai pat nustatyti reikalavimą įmonėms savo internetinėje svetainėje viešinti informaciją apie gautą valstybės pagalbos dydį ir jos panaudojimą.

Top