Visas sektorius uždirbo 53 proc daugiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir dabar siekia 5,2 mln. eurų. Grynasis pelnas augo dėl augančio paskolų portfelio taip pat paslaugų ir komisinių pajamų.

Asociatyvi nuotrauka iš pexels.com

„Matome toliau gerėjantį rezultatą – pelną uždirbančių kredito unijų skaičius auga. Tai pozityvus rodiklis, kaip ir augantis verslo kreditavimas. Vis dėlto kredito unijoms svarbu neatsipalaiduoti ir užtikrinti tinkamą paskolų kokybės kontrolę bei kredito rizikos valdymą“, – pranešime sakė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Augantis kreditavimas palankiai veikė sektoriaus veiklos rezultatą – kredito unijos uždirbo 18 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 30 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Kaip paprastai, didžiausią kredito unijų pajamų dalį (78,2 proc. ) sudarė palūkanų pajamos.

Pelningai dirbusios 55 kredito unijos pirmąjį pusmetį uždirbo 5,3 mln. eurų grynojo pelno, penkios kredito unijos patyrė 0,1 mln. eurų nuostolį. 2020 metų pirmąjį pusmetį pelningai dirbo 51 kredito unija.

Kredito unijų turtas antrąjį ketvirtį sumažėjo 0,3 proc. ir birželio pabaigoje sudarė 972,3 mln. eurų, arba 2,5 proc. bankų sektoriaus turto. Tą lėmė dėl žemės ūkio sezoniškumo sumažėję indėliai iki pareikalavimo. Reikšmingiausią turto dalį (75 proc.) sudarė suteiktos paskolos, jų dalis turto struktūroje per antrąjį ketvirtį padidėjo 4,2 procentinio punkto.

Kredito unijų suteiktos paskolos grynąja verte per ketvirtį padidėjo 39,2 mln. eurų (5,7 proc.) iki 729,4 mln. eurų. Skolinimas gyventojams išaugo 23,2 mln. eurų (4,3 proc.) iki 568,1 mln. eurų, įmonėms – 16 mln. eurų (11 proc.) iki 161,3 mln. eurų. Kredito unijų suteiktų būsto paskolų portfelis augo 14,4 mln. eurų (5 proc.).

Kredito unijų sudaryti specialieji atidėjiniai paskoloms antrąjį ketvirtį nežymiai sumažėjo ir sudarė 5,7 mln. eurų. Specialiųjų atidėjinių ir paskolų santykis išliko toks pats kaip ir pirmąjį ketvirtį – 0,8 proc. (prieš metus – 1,2 proc.).

Pasak Lietuvos banko, per antrąjį šių metų ketvirtį 24 kredito unijų paskolų portfeliuose daugėjo paskolų, kai įsipareigojimus vėluota vykdyti ilgiau negu 60 dienų iš eilės, todėl ateityje šios kredito unijos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų. Neveiksnių paskolų dalis pakito nežymiai – padidėjo nuo 9 proc. iki 9,2 proc. paskolų portfelio.

Birželio pabaigoje kredito unijos buvo priėmusios 827 mln. eurų indėlių, iš jų 221 mln. eurų sudarė neterminuotieji (iki pareikalavimo) indėliai ir 606 mln. eurų – terminuotieji indėliai. Pastarieji, sudarę 73 proc. visų indėlių, ir toliau augo, bet šiek tiek lėčiau nei pirmąjį ketvirtį. Neterminuotųjų indėlių sumažėjo ir tai lėmė viso indėlių portfelio sumažėjimą beveik 20 mln. eurų (2,3 proc.).

Didžiausią indėlių portfelio dalį (93,5 proc.) sudarė gyventojų indėliai. Per antrąjį ketvirtį palūkanų normas už 12 mėnesių trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 21 kredito unija, vidutinė palūkanų norma už metų trukmės indėlį sudarė 1,1 procento.

Antrąjį ketvirtį penkiasdešimt kredito unijų kreipėsi į Lietuvos banką dėl leidimo sumažinti pajinį kapitalą, kad galėtų atsiskaityti su pajininkais, kurių narystė kredito unijose baigėsi 2020 metais. Grąžinus pajinius įnašus, dalies kredito unijų pajinis kapitalas sumažėjo, tačiau didėjant bendram kredito unijų narių skaičiui ir jiems įnešus papildomų pajinių įnašų, pajinis kapitalas išaugo iki beveik 60 mln. eurų (prieš metus buvo 52,2 mln. eurų).

Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, antrąjį ketvirtį išaugo 3,5 proc. iki 58,3 mln. eurų ir sudarė 97 proc. pajinio kapitalo.

Šiuo metu šalyje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos grupė (45 kredito unijos), Jungtinės centrinės kredito unijos grupė (11 kredito unijų) ir 4 į specializuotus bankus persitvarkančios kredito unijos. Iš viso – 60 kredito unijų, vienijančių beveik 165 tūkst. narių.

Visos – ir centrinės, ir atskiros – kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus.