Visa skolininikų suma nuo beveik 33 mln. eurų paaugo iki 170 mln. eurų. Bent 10 eurų buvo įsiskolinusios 35 740.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

„Situacija su įmonių skolomis Sodrai buvo neaiški nuo pat balandžio 14 d., kuomet Sodros vadovybė, motyvuodama karantinu ir ekstremalia situacija, sustabdė šios informacijos viešinimą, - sako bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - informacijos uždarymas sukėlė nemažų rūpesčių visiems ūkio subjektams, veikiantiems Lietuvos rinkoje, teikiantiems prekinius kreditus ir bandantiems suvaldyti nemokėjimų riziką. Laimei, Sodra nuo rugsėjo 17 d. vėl viešina įmones, kurios vėluoja jai susimokėti.“

Skolingų Sodrai užderėjo

Kaip parodė atskleisti skaičiai, Lietuvos verslo sveikata karantino ir dabar besitęsiančios ekstremalios situacijos metu gerokai suprastėjo. Bendra Lietuvos įmonių skola socialinio draudimo fondui pasiekė 203,7 mln. eurų, bent 10 eurų buvo įsiskolinusios 35 740 įmonių. Vidutinė skola, tenkanti vienam skolininkui, sudarė 4579,14 eurų. Į šia statistiką patenka ir jau nebeveikiantys ūkio subjektai, o jei skaičiuoti tik tuos, kas šio mėnesio pradžioje samdė bent vieną darbuotoją, jų bendra skola Sodrai rugsėjo 17 d. siekė 170,3 mln. eurų, arba 421,5 proc. daugiau nei balandžio 16 d., kai skolų Sodrai viešinimas buvo laikinai nutrauktas. „Creditreform Lietuva“ skaičiuojamas koeficientas DIX (bendros įmonių skolos Sodrai ir darbdavių, samdančių bent vieną darbuotoją, santykis), šoktelėjo nuo 323 iki 1671. Tai itin didelis augimas, nes iki tol stebėjome palaipsnį skolos, tenkančios vienam darbdaviui, mažėjimą,“ - pastebi S.Žilinskas.

Daugiausiai – net 2,5 mln. eurų - buvo skolinga lėktuvų aptarnavimo bendrovė „FL Technics“, 1,9 mln. eurų – medienos gaminių gamintoja „Bauwerk Boen“,  1,6 mln. eurų buvo įsiskolinusi  įstaigų ir parduotuvių baldus gaminanti „Metalas ir mediena“, 1,4 mln. eurų – darbuotojų nuoma užsiimanti „Biuro“, beveik 1 mln. eurų – žemės ūkio mašinomis ir įranga prekiaujanti „Lytagra“.

Labiausiai skola augo transporto ir saugojimo sektoriaus įmonėse. Per minimą laikotarpį ji pasistiebė net 874,2 proc., nuo 2,1 mln. eurų iki 19,7 mln. eurų. Didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje skola išsipūtė 622,8 proc., ir šių metų rugsėjo 17 d. siekė 31,9 mln. eurų, lengvojoje pramonėje – 467,9 proc., iki 7,1 mln. eurų, apdirbamojoje gamyboje – 367,1 proc., iki 39,3 mln. eurų. Statyboje augimas siekė tik 226,6 proc., iki 18 mln. eurų. Beje, visuose šiuose sektoriuose darbdavių, samdančių bent vieną darbuotoją, sumažėjo. Bet darbdavių skaičiaus tirpsmo mastai buvo nedideli – štai transporte ir saugojime darbuotojus samdančių įmonių sumažėjo 1,9 proc. 

Situacija atrodo gerokai suprastėjusi ir jei lyginsime šio rugsėjo 17 d. padėtį su ta pačia, tačiau pernai metų data. Tik tuomet rekordininku pagal skolos augimą tampa didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius (+920 proc.), antras lieka transportas ir saugojimas (+627 proc.), trečioje vietoje turime lengvąją pramonę (+568 proc.).

Kam skolos atidėtos      

Šių metų rugsėjo 17 d. bendra atidėtų skolų Sodrai suma siekė 125,6 mln. eurų. Įmonių su atidėtomis skolomis buvo 6 135. Vidutinė atidėta skola, tenkanti vienam skolininkui, siekė 2 822,36 eurų, o didžiausia atidėtos skolos suma sudarė 2,5 mln. Eur. Jos savininkas - jau minėta bendrovė „FL Technics“. Tarp didžiausias atidėtas skolų sumas turinčių įmonių sutinkame ir kitus stambiausius Sodros skolininkus: UAB „Metalas ir mediena“ (1,6 mln. Eur), UAB „Biuro“ (1,4 mln. Eur), AB „Lytagra“ (0,99 mln. Eur), AB „Vilniaus paukštynas“ (0,94 mln. Eur), drabužių prekybos tinklą valdanti APB „Apranga“ (0,92 mln. Eur).

Daugiausiai įmonių su atidėtomis skolomis darbuojasi didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 1 594. Joms tenka ir didžiausia atidėta skolos suma – 26,2 mln. Eur. Antroje vietoje atsidūrė 807 apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai su bendra atidėta skola – 13 mln. eurų. Trečioje - 756 apdirbamosios gamybos atstovai (29,4 mln. eurų). Nuo koronaviruso nukentėjusioje meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje 441 įmonei leista atidėti 5,5 mln. eurų mokėtinų mokesčių, transporte ir saugojime – 621 įmonei 15,6 mln. eurų. Mažiausiai skolų atidėta kasyboje ir karjerų eksploatavime, elektros, dujų, garo tiekime ir oro kondicionavime, finansinėje ir draudimo veikloje, viešajame valdyme ir gynyboje.