Lietuvos bankas liepą gavo fondo komisijos ekspertų raštą, kuriuo Tarptautinis valiutos fondas teigiamai įvertino kredito unijoms ir bankams taikytą dvigubą kapitalo rezervo normą, kuri padėtų lengviau susitvarkyti su ekonomikos sukrėtimais daug geriau, nei prieš 10 metų.

„Lietuva turi stiprinti ekonomikos atsparumą galimiems iššūkiams ateityje. Dabartinis ūkio pakilimo laikotarpis tam suteikia realių galimybių. Lietuvos bankas ėmėsi priemonių finansiniam stabilumui stiprinti užtikrindamas, kad finansų įstaigos turėtų didesnes kapitalo atsargas ir galėtų geriau atlaikyti potencialius sukrėtimus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

TVF pabrėžia, kad dabartinis Lietuvos ūkio augimas viršija potencialą, todėl prognozuoja, kad plėtra artimiausiais metais sulėtės. Perspektyvą temdo ir nepalankus išorės kontekstas: įtampa tarptautinėje prekyboje, Brexito neapibrėžtumas ir su tuo siejami galimi neramumai pasaulinėse finansų rinkose. Dėl to Lietuva neturėtų fiskalinėmis priemonėmis dar labiau skatinti ekonomikos augimo, o laikytis neutralios ir rizikas ribojančios politikos, kaupti atsargas ateičiai.  

TVF teigiamai vertina sprendimus stiprinant finansų sistemos stabilumą  –  per pastaruosius dvejus metus dukart padidinta šalies bankams ir centrinėms kredito unijoms taikoma anticiklinio kapitalo rezervo norma, kuri nuo 2019 m. birželio 30 d. siekia 1 proc. Lietuvos bankas tokius sprendimus priėmė, įvertinęs, kad dabar yra palankus metas didinti finansų sistemos atsparumą, pasirengiant galimiems nepalankiems iššūkiams ateityje.

TVF taip pat pažymi, kad potencialą viršijanti Lietuvos ūkio plėtra lemia įtampą darbo rinkoje ir spartų atlyginimų augimą (2018 m. – 10 %), dėl kurio mūsų šalis ilgainiui gali prarasti konkurencingumą užsienio rinkose. Fondo ekspertai pabrėžia, kad pagal pragyvenimo lygį prie senųjų Vakarų Europos šalių tvariai artėsime tik tada, jei kartu su darbo užmokesčiu atitinkamai kils ir darbo našumas. Jo augimą galėtų paskatinti pertvarkos, susijusios su darbo rinka – šiuo metu kvalifikuotų darbuotojų pasiūla neatitinka paklausos, tai ypač pastebima informacinių technologijų ir finansų sektoriuose. TVF vertinimu, šį atotrūkį lemia žemos kvalifikacijos darbuotojų perteklius ir Lietuvos švietimo sistemos trūkumai.

Vis dėlto, nepaisant šalies ekonomikai kylančių iššūkių, TVF nuomone, Lietuva šiandien yra geriau pasirengusi atremti galimą sukrėtimą nei prieš dešimtmetį. Likvidumo ir pelningumo lygis finansų sistemoje yra aukštas, bankų sektorius yra geriau kapitalizuotas, o namų ūkių ir įmonių įsiskolinimas (palyginti su BVP) po krizės sumažėjo.