Šiuo metu 2,5 proc. finansų įstaigų klientų vėluoja vykdyti turimus įsipareigojimus. Šio rodiklio augimas fiksuojamas nuo praėjusių metų pabaigos, kuomet siekė 2,44 proc., rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ duomenys. 

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Anot ekspertų, grąžinti turimas skolas gyventojams tampa sunkiau dėl didėjančių palūkanų normų, kurios pralenkė pajamų augimą. Visgi, jie pažymi, jog įsipareigojimų nevykdymo rodiklis išlieka žemas ir tolimesnis jo augimas neturėtų sukelti esminių rizikų finansų sistemai.

„Tai, jog daliai gyventojų kyla sunkumų grąžinti skolas, lemia keli aspektai. Pirmiausia, žmonės ir toliau aktyviai skolinasi. Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. šalyje vartojimo paskolų portfelis stabiliai augo, paklausą matome ir stebėdami savo klientų krepšelį. Tačiau kartu sulėtėjo gyventojų pajamų augimas, o tai reiškia, kad turima skola auga greičiau nei atlyginimai. Paimkime žmogų, kuris per mėnesį uždirba 1000 eurų. Jei pernai turimam įsipareigojimui vykdyti jis mokėdavo po 100 eurų, padidėjus paskolos aptarnavimo kaštams, tačiau nepakitus uždirbamų pajamų kiekiui, dabar gyventojas paskolai grąžinti per mėnesį turės skirti daugiau, pavyzdžiui, 120 eurų“, – komentuoja skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė.

Vis dėlto, anot ekspertės, nors vidutinis finansinių įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykio rodiklis neženkliai auga, šiuo metu jis neviršija Lietuvos banko nustatytų reikalavimų. O pasitvirtinus palūkanų mažėjimo prognozėms, jo reikšmė turėtų stabilizuotis.

„Gyventojams, kurie atsakingai rūpinasi savo finansų valdymu ir planavimu, drastiškai susiveržti diržų norint toliau vykdyti turimus įsipareigojimus neteks. Be to, pastebime, kad keičiasi ir žmonių požiūris į vartojimo paskolą. Jie ne tik vis dažniau kritiškai įvertina, kur skolintis jiems yra geriau – domisi skirtingomis bendrovėmis, lygina sąlygas ir panašiai, bet ir apsvarsto, ar iš viso yra poreikis skolintis“, – sako „Vivus Finance“ vadovė.

Tai, jog vartojimo paskolų paklausa išlieka stabili rodo ir „Scorify“ valdomo kreditų biuro „Creditoria“ duomenys.

„Kredito paraiškų finansų įstaigos šiuo metu sulaukia 3 proc. daugiau nei pernai, o 23 proc. jų tampa sutartimis. Šis rodiklis per pastaruosius 12 mėn. svyravo nuo 22 iki 25 proc., tad paskolų pageidaujančių gyventojų finansinė situacija stipriai nesikeičia“, – teigia „Scorify“ vadovas Andrius Bogdanovičius.

Sumažėjo didžiausią riziką turinčių asmenų

Tačiau duomenys atskleidžia kitą džiuginančią tendenciją – per pastaruosius metus sumažėjo didžiausią nemokumo riziką turinčių asmenų skaičius.

„Pernai aukštos rizikos – D ir E – klasėms buvo priskirtas 31 proc. besiskolinančių gyventojų. O šiemet tokių sumažėjo dešimčia procentinių punktų, iki 21 proc. Tai rodo, kad gyventojai prisitaikė prie pakitusios ekonominės aplinkos ir rado būtų, kaip efektyviau optimizuoti savo asmeninius finansus“, – sako A. Bogdanovičius.

Bet, pasak jo, šis pokytis nereiškia, jog galime atsipalaiduoti. Stebėti savo kredito reitingą, įsipareigojimus ir palaikyti teigiamą kredito istoriją reikia nuolat: „Tokiu būdu gyventojas gali efektyviau palaikyti asmeninę finansinę drausmę, valdyti įsipareigojimus, o turėdamas aukštą kredito reitingą –  gauti palankesnes sąlygas kredito įstaigoje.“

Daugiausiai vėlavimų – po masinių atleidimų

Visgi, „Vivus Finance“ vadovė pažymi, kad pasitaiko pavienių vėlavimo atvejų. Dažniausiai turimus įsipareigojimus vykdyti sunkiau tampa darbo netekusiems asmenims pramonės, statybų srityse, taip pat ten, kur technologinė pažanga ir automatizuoti procesai keičia žemos kvalifikacijos darbuotojų poreikį: „Darbo netekimas gali būti didelis sukrėtimas, kuris, atrodo, iš pagrindų sudrebina mūsų gyvenimą. O nerimo jaučiame dar daugiau, jeigu turime finansinių įsipareigojimų.“

Anot jos, netekus darbo ar atsiradus kitiems nenumatytiems sunkumams, trukdantiems vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, būtina apie tai pranešti paskolą išdavusiai įstaigai:

„Vartojimo kredito davėjai nesiekia pirmą vėlavimo dieną skolininką perduoti teisėsaugai. Priešingai – dauguma jų yra linkę kiekvieną situaciją vertinti individualiai, ieškoti būdų, kaip palengvinti kliento naštą. Tik dialogo metu galima atrasti sprendimą, pavyzdžiui, atidėti paskolos grąžinimo įmokas, peržiūrėti įmokų grąžinimo grafiką bei jį pakoreguoti ir panašiai.“

Finansų ekspertė atkreipia dėmesį, jog kreditoriaus darbas nesibaigia išdavus paskolą – bendrovės nuolat stebi, ar klientai laiku vykdo įsipareigojimus, o pastebėjus pradelstą mokėjimą, susisiekti su jais bando patys.

„Tokiais atvejais skolininkui skambinama telefonu, siunčiamos SMS žinutės, elektroniniai ar registruoti laiškai, siekiama jį informuoti apie susidariusią skolą ir ieškoma būdų, kaip klientui padėti. Tačiau svarbu paminėti ir tai, jog net jeigu kreditorius nekomunikuoja, skolininkas neturėtų būti ramus ir tikėtis, kad galbūt jo skolos niekas nepastebėjo. Esant tokiai situacijai siūlyčiau patiems kreiptis į paskolą išdavusią įmonę, nurodyti vėlavimo priežastis ir bendradarbiauti ieškant sprendimo”, – sako ji.