Nors naujus metus verslai norėtų pradėti „pliusiniu“ praėjusių metų balansu ar bent jau „atsargiu nuliu“, deja, tokią prabangą turi ne visi. Nutilus šventiniams fejerverkams, įmonių elektroniniuose paštuose kaupiasi laiškai apie primirštas skolas, o žiniasklaidoje jau pasirodė ir kelios naujienos apie skelbiamus bankrotus bei darbuotojų atleidimus. 

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Prie pastarojo meto iššūkių (pandemija, energetikos krizė, karas Ukrainoje, komplikuotas darbas su Kinijos rinka) bandantis prisitaikyti šalies verslas šių dienų situaciją ironiškai lygina su bėgimu plikledžiu – kuo labiau didini greitį ir atkakliau skubi pasiekti savo tikslų, tuo didesnė tikimybė, kad nutiks kas nors nemalonaus. Verslo sektorių skolų duomenys rodo, kad sunkiausia šiuo metu „bėgti“ statybų, gamybos ir logistikos veiklą vykdančioms įmonėms, o netrukus skolininkų sąrašuose gali padaugėti ir viešojo maitinimo sektoriaus įmonių. 

Pirmiausia – skolos „Sodrai“ ir VMI 

Apie Lietuvos verslo sektorių situaciją skelbiama vieša statistika šiek tiek primena klausimą apie stiklinę: puspilnę optimisto akimis ir pustuštę – pesimisto. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viešai pateikiamų duomenų matyti, kad praėjusių metų gegužės 1 d. verslo nepriemoka sudarė 240,4 mln. eurų, o štai gruodžio 1 d. duomenimis, juridiniai asmenys valstybei buvo skolingi 213,5 mln. eurų. 

Sakykime, kad tendencija džiuginanti ir dalis verslų metų pabaigoje suskubo grąžinti skolas, tačiau gruodį fiksuota, kad apie 2,4 tūkst. mokesčių mokėtojų dėl 61,4 mln. eurų mokestinės nepriemokos yra sudarę mokestinės paskolos sutartis, kai gegužę tokių skolininkų buvo mažiau – apie 2 tūkst. Vadinasi, skolininkų daugėjo, o šiame kontekste svarbi aplinkybė yra tai, kad nuo praėjusių metų gegužės grąžintas iki 2022 m. spalio taikytas 0,01 proc. palūkanų už mokestines paskolas dydis už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną (nuo 2022 m. IV ketvirčio šis dydis buvo 0,00013699 proc.), tad akivaizdu, sąlygos susidoroti su turimais įsipareigojimais negerėja. 

Panaši situacija ir „Sodroje“, kur praėjusių metų lapkritį atidėta įmonių skola siekė 67 mln. eurų, o metų pabaigoje juridinių asmenų skola sudarė jau 72,2 mln. Žinant, kad valstybės institucijos prieš savo skolininkus gali imtis tokių griežtų priemonių, kaip sąskaitų užblokavimas ar kiti skolų išieškojimo būdai, logiška manyti, kad savo ateities perspektyvomis besirūpinantys verslai mokesčius valstybei linkę sumokėti pirmiausiai, tad kiti verslo subjektai, kuriems turima įsiskolinimų, rikiuojasi eilėje po jų. 

Neliko dar vienos lengvatos 

Praėjusių metų gruodžio pradžioje Lietuvos banko publikuotos Lietuvos įmonių apklausoje teigiama, kad padidėjusios palūkanų normos nesudarė rimtesnių sunkumų įmonėms grąžinti paskolas ir jos tebėra finansiškai atsparios, tačiau pastebėta ir kita tendencija – gerokai sumažėjo į bankus besikreipusių įmonių, nes verslas daugiausia finansuotas turimais vidaus ištekliais. 

Bet nuotaiką gadino kiti dalykai – beveik pusė (45 proc.) apklaustų įmonių teigė, kad 2023 m. jų produkcijos paklausa sumažėjo. Tai labiausiai pajuto pramonės (50 proc.), prekybos (49 proc.) ir statybos (48 proc.) įmonės, šiek tiek geresnės buvo paslaugų sektoriaus tendencijos – kad paklausa sumažėjo, teigė 36 proc. šio sektoriaus įmonių. Bet ir čia pučia žvarbus permainų vėjas, mat nuo 2024-ųjų nebeliko 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo įstaigoms – ji buvo laikoma viena efektyviausių pagalbos priemonių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiems verslams. 

Viešojoje erdvėje buvo keliamas klausimas, ar nereiktų šios PVM lengvatos taikyti ir toliau, mat ji reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir toms įstaigoms, kurios tiekia maistą vaikų darželiams, mokykloms ar ligoninėms, tačiau, panaikinus PVM lengvatą, Vyriausybė į biudžetą papildomai tikisi surinkti 140–170 milijonų eurų, o tai svarus argumentas tokio sprendimo naudai. Kaip šis pokytis paveiks maitinimo sektoriaus įmonių „plikledžio“ situaciją – matysime jau netrukus. 

Stebimas „lėtas įsibėgėjimas“ 

Tai, kad už lango ne itin maloni ne tik meteorologinė, bet ir finansinė situacija, rodo ir prekinių kreditų draudimo, laidavimo ir skolų išieškojimo paslaugų teikėjo „Atradius“ verslo atsiskaitymų (B2B) barometro duomenys (angl. Atradius Payment Practices Barometer). Nors praėjusių metų situacija neblogėjo dramatiškai, ekspertai atsargiai kalba apie „lėtą įsibėgėjimą“, kai, regis, nedideli ekonominiai pokyčiai pamažu išjudina sudėtinių procesų girnas. 

Minėto barometro tyrimas apima daug įvairių kriterijų, tačiau iškalbingiausiai situaciją atskleidžia partnerių vėlavimo ar nemokumo įtaka apklaustų įmonių finansinei situacijai, vidutinis laikas, per kurį pradelstos B2B sąskaitos faktūros paverčiamos grynaisiais pinigais, kaip įmonės valdo mokėjimų nevykdymo riziką bei jų nurodomi ateities iššūkiai ir galimos rizikos per kelių artimiausių mėnesių laikotarpį.  

2023 metų barometro duomenys atskleidžia, kad verslai, reaguodami į permainingą ekonominį klimatą, ieško būdų, kaip suvaldyti galimas rizikas ir itin aktyviai naudojasi prekinių kreditų draudimo paslaugomis, daugėja atsiskaitymų grynaisiais. 

Apklaustos bendrovės visoje Rytų Europoje taip pat teigė taikiusios griežtesnę mokėjimų politiką: dabar B2B klientams suteikiamas trumpesnis mokėjimo terminas – vidutiniškai 40 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo, lyginant su 42 dienomis praėjusiais metais. Įdomu tai, kad per pastaruosius 12 mėnesių Rytų Europos įmonės teigia fiksavusios daugiau vėlavimų atsiskaityti, o tai sukėlė pinigų srautų ir likvidumo rūpesčių – nors užfiksuotas pradelstų B2B sąskaitų augimas siekia 7 proc., tai daro įtaką 46 proc. visų B2B pardavimų.  

Europos Komisijos (EK) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) ekonomika dėl pavėluotų mokėjimų kasmet netenka 8,74 mlrd. eurų, o dėl laiku neapmokamų sąskaitų įvyksta ketvirtadalis verslo bankrotų, tad nenuostabu, kad suskubta šią padėtį taisyti – EK pasiūlė reglamentu įteisinti 30 dienų terminą, per kurį įmonės privalėtų apmokėti kitų verslo subjektų pateiktas sąskaitas. Tiesa, kol kas verslo bendruomenė šios iniciatyvos sveikinti neskuba.  

B2B skola padidėjo 1,5 karto 

Nors „Atradius“ analitikai atskirai nenagrinėjo Lietuvos rinkos situacijos ir, jų išvados pateikiamos visam Rytų Europos regionui, akivaizdu, kad pagrindinės tendencijos neaplenkė ir mūsų šalies. Jau stebime mūsų klientų skolų sumos pokyčius, nes vidutinė verslo skolos suma, lyginant 2022-uosius ir 2023-uosius metus, didėjo kiek daugiau nei 1,5 karto. 

Gal dėl to, o gal dėl nestabilios geopolitinės padėties, kinta ir verslo klientų pakantumas skolai: anksčiau pradelstų mokėjimų laukęs ne vienerius metus, dabar verslas trumpina kredito terminą ir daug greičiau kreipiasi į skolos išieškojimo specialistus – po skolos grąžinimo termino praėjus 6–8 mėnesiams, kai savarankiškai jos atgauti nepavyksta.  

Turėti savo finansiniame krepšelyje partnerių skolų – ne toks retas reiškinys, gal tik rinka pastaruoju metu dėl įvairių veiksnių yra gerokai įsijautrinusi, tad ir skolų faktas vertinamas šiek tiek kitaip. Visgi, niekas nesiginčys, kad skolų prevencija yra 100 kartų geriau nei skolų išieškojimas, tad linkiu ant šio verslo „plikledžio“ nepaslysti.