Paskutinį šių metų ketvirtį Lietuvos mažmenės prekybos rinka pradėjo stabilizuotis. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis pasiektas pardavimų prieaugis. Panašu, kad šį augimą nulėmė gerėjantys vartotojų lūkesčai ir ūgtelėjęs skolinimasis.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Naujausiais Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, atmetus automobilių pardavimus, mažmeninės prekybos apimtys šių metų spalį buvo 1,2 proc. didesnės nei tą patį 2022 m. laikotarpį. Palyginimui – rugsėjį mažmeninė prekybos apyvarta patyrė 2,7 proc. nuosmukį.

Taip pat pastebimai pagerėjo ilgo galiojimo prekių segmento rezultatai. Pavyzdžiui, šių metų spalį garso, vaizdo ir apšvietimo technikos bei baldų pardavimai toliau mažėjo, bet nuosmukio tempas sulėtėjo iki 6,7 proc. ir buvo vienas mažiausių per visus 2023 m.

IT, kultūros, poilsio, juvelyrikos mažmeninės prekybos rodikliai taip pat vis labiau gerėja: nors birželį dar buvo fiksuotas 15 proc. kritimas, rugsėjį matomas 1,9 proc., o spalį – 4,8 proc. metinis pardavimų prieaugis. Tai reiškia, kad  šio segmento mažmeninės prekybos rodikliai auga antrą mėnesį iš eilės, o spalio prieaugis buvo geriausias per visus 2023 m.

Auga vartojimo paskolų apimtys

Pagerėjusiems šio rudens Lietuvos mažmeninės prekybos rezultatams įtakos turėjo  keletas veiksnių. Tarp jų – itin prasti praėjusių metų rudens rodikliai. Pavyzdžiui, 2022 m. spalį bendros mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, atmetus automobilių pardavimus, krito 4,7 proc., o IT, kultūros, poilsio, juvelyrikos pardavimai smuko net 15,5 proc. Trumpiau tariant – didelis pardavimų nuosmukis 2022 m. rudenį šiemet padėjo prekybininkams lengviau pagerinti rezultatus.

Įtakos pastebimai atsigavusiai mažmeninės prekybos dinamikai turėjo ir pozityvūs Lietuvos vartotojų lūkesčiai. Europos komisijos duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvos vartotojų optimizmo lygis yra vienas aukščiausių visoje ES, o vartotojų lūkesčiai lapkritį buvo labai arti 2 metų maksimumo.

Taip pat Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas yra tokia pat pozityvi kaip ir 2021 m. vasarą. Gyventojai gana pozityviai vertina Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas. Pavyzdžiui, nuomonė apie ekonomiką yra geresnė nei ilgalaikis vidurkis, o apklausų rezultatai apie santaupas ir jų perspektyvas taip pat gerokai viršija ilgalaikį šio rodiklio vidurkį.

Kitas veiksnys, turėjęs įtakos pagerėjusiai vartojimo dinamikai – suaktyvėjęs gyventojų skolinimasis vartojimui. Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad 2023 m. spalį Lietuvos finansų įstaigos suteikė naujų vartojimo paskolų už 66 mln. eurų. Lietuvos bankas tikrųjų naujų paskolų duomenis skelbia nuo 2015 m., tad nuo jų šio spalio vartojimo paskolų rezultatas yra didesnis nei bet kurių ankstesnių metų spalio.

Padidėjusiam vartojimo paskolų kiekiui įtakos turi  pakilęs kainų lygis ir teigiami gyventojų lūkesčiai. Europos Komisijos atliekami Lietuvos vartotojų lūkesčių tyrimai aiškiai rodo, kad gyventojai gerai vertina ekonomikos, darbo rinkos, savo asmeninių finansų ir santaupų aspektus – todėl drąsiai skolinasi vartojimui, siekdami išlaikyti įprastą vartojimo lygį ir tokiu būdu kompensuoti infliacijos poveikį jų perkamajai galiai.

Ne visiems palankus laikas skolintis

Vartojimo paskolų apimtys, lyginant spalio mėnesius, nuo 2022 m. išaugo 35 proc. arba 3,3 karto lyginant su 2019 m. Tai padeda Lietuvos mažmeninės prekybos rodikliams, tačiau matant gana spartų vartojimo paskolų augimo tempą, svarbu, kad gyventojai nepamirštų skolintis atsakingai – įvertintų savo finansines galimybes grąžinti paskolą, taip pat, ar planuojamas pirkinys yra iš tiesų reikalingas. Žiūrint į Lietuvos darbo rinkos rodiklius, ypač atsargiai vartojimo paskolų atžvilgiu turėtų elgtis gyventojai, kurie dirba statybų, vidaus prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, IT sektoriuose, kuriuose egzistuoja reali nedarbo lygio augimo rizika.

Pavyzdžiui, trečią 2023 m. ketvirtį, lyginant su trečiu 2022 m. ketvirčiu, turinčių darbo vietą skaičius IT sektoriuje sumažėjo 0,2 proc., tačiau laisvų darbo vietų skaičius nukrito 29 proc. Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje darbuotojų skaičius per metus susitraukė 9,3 proc., o laisvų darbo vietų skaičius – 16,5 proc. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 2,9 proc., o laisvų darbo vietų skaičius nukrito 3,4 proc. Statybų sektoriuje trečią ketvirtį darbuotojų skaičius dar augo, bet laisvų darbo vietų skaičius jau buvo 2,1 proc. mažesnis nei prieš metus – mažėjant statybų apimtims, negalima atmesti atleidimų rizikos ir šiame sektoriuje.

Lietuvos mažmeninės prekybos rodikliai rodo vis gerėjančią dinamiką ir optimistišką gyventojų nusiteikimą. Tiesa, nors prognozės išlieka teigiamos, gyventojams vertėtų neprarasti budrumo ir prieš imant vartojimo paskolą, atsakingai įvertinti pirkinio būtinumą bei savo finansines galimybes.