SEB atlikto tyrimo duomenimis 49 proc. respondentų iki 30 metų amžiaus artimiausiu metu nesieja savo artimiausios ateities su nusavu verslu. Dažniausios stabdančios priežastys - sukaupto ar skolinto kapitalo trūkumas ir neužtikrintumas dėl savo verslo idėjos,

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

„Jaunų Lietuvos gyventojų noras pradėti verslą nuslopo – savo įmonę artimiausiu metu steigti planuoja apie 30 proc. jaunuolių, dar penktadalis (21 proc.) yra neapsisprendę ar apie tai negalvoja. Šias nuostatas lemia ir žinių apie recesiją ir ekonomikos sulėtėjimą srautas, ir kiti pastaraisiais metais verslui kilę iššūkiai, kurie žmonėms iš šalies neretai gali atrodyti didesni negu patiems verslo savininkams“, – teigia Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė. 

Nerti į verslą pasiryžę mažiau negu trečdalis

Panašios jaunimo nuostatų permainos pastebėtos ir kitose dviejose Baltijos šalyse, kur savo įmonės per artimiausius vienus–trejus metus įsteigti neketina kone pusė (49 proc.) estų ir apie trečdalį (34 proc.) latvių, kurių amžius yra 18–29 metų. 

Džiugi žinia, kad Latvijoje net 47 proc. jaunuolių per artimiausius kelerius metus planuoja steigti savo įmonę. Kaip ir Lietuvoje, Estijoje pradėti nuosavą verslą yra pasiryžę 29 proc. apklaustų jaunuolių. Dauguma jų nurodo, kad yra pasirengę startui, tik neranda tinkamos idėjos. „Atrasti idėjas nėra sudėtinga, o didžiausi iššūkiai yra susiję su idėjų įgyvendinimu ir praktika. Daugybė vienaragiais tapusių startuolių istorijų rodo, kaip smarkiai per laiką gali pakisti pirminė verslo idėja, kai nuolat veikdamos ir tyrinėdamos rinkas įmonės atranda nenumatytų galimybių proveržiams, kurdamos naujas paslaugas ar kitaip pritaikydamos produktus “, – dalijasi SEB banko ekspertė. 

Didžiausios kliūtys 

Kas antras (49 proc.) tyrime Lietuvoje dalyvavęs jaunuolis kaip svarbiausią trukdį nurodė lėšų ir pradinio kapitalo trūkumą. Latvijoje šis iššūkis buvo didžiausias – tokią priežastį nurodė 62 proc. respondentų, Estijoje – 55 procentai.

Apklausa taip pat parodė ir kitų svarbių verslumo stabdžių, pavyzdžiui, abejones verslo idėja ar nežinomybę dėl ateities, kurie yra subjektyvūs veiksniai – priklauso nuo asmeninių įsitikinimų ir požiūrio į aplinką. 3 iš 4 respondentų Lietuvoje teigė, kad pradedant nuosavą verslą labiausiai praverstų finansinė parama ir palankios finansavimo sąlygos. Šį atsakymą taip pat dažniausiai rinkosi respondentai Latvijoje ir Estijoje. Kaip kitą svarbų tiltą į nuosavą verslą pusė jaunuolių (47 proc.) Lietuvoje nurodė galimybę gauti reikiamų žinių ir įgūdžių. Paramą ieškant tinkamos verslo idėjos ir ją įvertinant kaip prioritetą nurodė beveik trečdalis (31 proc.) tyrimo dalyvių.

Žvelgiant finansuotojų akimis, skirtingais verslo brandos etapais įmonė patiria įvairią riziką, tačiau kiekvienas finansuotojas nori, kad įmonei pasisektų. Pavyzdžiui, pirmajame etape, kai verslo idėja dar tikrinama, verslui paprastai skiriamos asmeninės, šeimos ar draugų lėšos, tačiau rekomenduojama pasidomėti ir valstybės parama bei Europos Sąjungos teikiamu finansavimu, sukūrus prototipą gali padėti verslo angelai ir rizikos kapitalo fondai, o kai produktas ar paslauga jau pristatyti rinkai, gaunamos stabilios pajamos, yra aiškus augimas ir planavimas, įmonė turi veiklos ir pardavimų istoriją, savo pirkėjų ratą ir nori plėstis, galima kreiptis ir į banką. 

Pasitikrinti savo būsimo verslo galimybes – nuo idėjos iki pristatymo klientui – galima ir specialiame SEB banko puslapyje e.akademija. Tai internetinė žinių ir turinio verslui platforma, skirta norintiems tiek pradėti, tiek auginti savo verslą.

SEB banko užsakymu š. m. rugpjūčio mėnesį tyrimą Baltijos šalyse atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 lietuvių, 1008 latviai ir 1000 estų nuo 18 iki 74 metų.