Susikaupusios skolos ne tik užkerta galimybę siekti finansinių tikslų bei didinti savo finansinę gerovę, bet ir smarkiai slegia psichologiškai. Tačiau ribotos finansinės galimybės nėra vienintelė priežastis, kodėl kai kuriems sunku atsikratyti skolų. Aptarkime dar keletą svarbių faktorių bei sprendimų, kurie padės lengviau atrasti kelią į finansinę laisvę.

Nuotrauka: Rasa Butkuvienė, skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ direktorė © „Easy Debt Service“

Kaip rodo jau antrus metus iš eilės „Easy Debt Service“ užsakymu atliktas tyrimas, daugiau nei pusė gyventojų, su kuriais dėl įsiskolinimų yra susisiekę skolų išieškotojai, neturi skolų padengimo plano. Tokių skolininkų šįmet, palyginti su praėjusiais metais, yra 7 proc. punktais daugiau – 58 proc.

Tačiau finansines galimybes atitinkantis skolų padengimo planas yra vienas svarbiausių efektyvaus skolos valdymo elementų. Skolų valdymo bendrovių specialistai paprastai pagelbėja sudarant šiuos planus, esant galimybei sudaro sąlygas skolą grąžinti dalimis.

Kaip atskleidžia tyrimas, tik maždaug 1 iš 10 gyventojų, kurie turi pradelstų įsiskolinimų ir jų padengimo planą, gali teigti, kad jis neatitinka jo finansinių galimybių. Taigi, tokio plano turėjimas absoliučiai daugumai skolininkų gali reikšmingai pagerinti situaciją.

Iš kur gauti pinigų?

Nors sunku būtų paneigti, kad didesnės pajamos sudarytų geresnes galimybes grąžinti skolas, ne mažiau svarbus faktorius – finansiniai įpročiai ir finansų planavimas. Tiesa ta, kad mūsų išlaidos labai greitai prisitaiko prie padidėjusių pajamų, tad egzistuoja tikimybė, jog net ir padidėjus pajamoms mums netaps reikšmingai paprasčiau atsikratyti skolų.

Bet grįžkime prie esmės. Kartais „trūksta pinigų“ iš tiesų yra skaudi realybė. Kaip rodo statistika, apie 20 proc. gyventojų gyvena ties skurdo riba. Tačiau būna ir situacijų, kuomet tai, kad mums neužtenka pinigų visiems poreikiams patenkinti ir skoloms padengti, yra mūsų ydingos finansinės elgsenos pasekmė. Skolų gali turėti, o neretai ir turi ne tik mažiausias, bet ir kur kas didesnes pajamas uždirbantys gyventojai.

Taigi, finansinės disciplinos ir planavimo trūkumas yra dar viena reikšminga priežastis, trukdanti mums efektyviai grąžinti skolas. Na, o norint jų efektyviai atsikratyti, būtina planuoti savo biudžetą – susidaryti mėnesio biudžeto planą, numatyti ir jame eilutes būtinosioms išlaidoms bei skolų dengimui, joms teikiant prioritetą. Ne mažiau svarbu yra ir sekti savo išlaidas, kad jos atitiktų biudžeto plane numatytas sumas.

Vis dėlto, jei mūsų turimų pajamų net ir kruopščiai jas planuojant nepakanka efektyviam skolos grąžinimui, verta pagalvoti apie laikiną papildomą uždarbį. Paieškoti laisvai samdomo darbuotojo pozicijos pagal turimą kvalifikaciją ar įdarbinti savo hobius bei kitus įgūdžius.

Dvi skolų grąžinimo taktikos

Jei turimų skolų yra ne viena, finansiškai naudingiausia pirmiausia grąžinti brangiausias skolas – tas, kurių palūkanos yra didžiausios. Greičiau išsimokėjus tokią skolą, pavyks sumažinti bendrą sumokamų palūkanų sumą. Šis skolos grąžinimo metodas neretai vadinamas lavinos metodu.

Ir nors toks metodas yra sumaniausias bei finansiškai logiškiausias, kai kuriems žmonėms gali pritrūkti motyvacijos dengti brangiausias skolas.

Tokiu atveju sėkmingesnis, nors finansine prasme mažiau naudingas metodas yra vadinamas sniego gniūžtės metodu. Jį taikant pirmiausia pasirenkama grąžinti mažiausias ir pigiausias skolas, vėliau pereinant prie didesnių ir brangesnių. Maži laimėjimai padės didinti motyvaciją ir palaipsniui atsikratyti skolų naštos.

Svarbi sąlyga siekiant išvengti skolų

Kaip jau aptarėme, siekiant efektyviai grąžinti skolas, itin svarbus yra kasdienių finansų planavimas ir išlaidų sekimas. Ta pati sąlyga galioja ir siekiant išvengti skolų. Kruopštus biudžeto planavimas ir jo laikymasis yra pagrindinis būdas nepakliūti į situacijas, kuomet mėnesio pabaigoje pritrūksta lėšų reikalingoms išlaidoms ir tenka skolintis ar net patekti į užburtą skolų ratą.

Šalia viso to reikėtų nepamiršti, kad suaugusiųjų finansinę elgseną stebi ir kopijuoja jų vaikai. Todėl su atžalomis būtina ne tik kalbėtis apie finansų valdymą, taupymą, atsakingą skolinimąsi, bet ir stengtis rodyti kuo geresnį pavyzdį.

Beje, nuo vaikų nereikėtų slėpti skolų ar turimų finansinių sunkumų ir jų sprendimo procesų. Priešingai, verta su jais pasikalbėti apie tai, įtraukti juos į biudžeto planavimą. Taip jie įgys supratimą apie finansį suaugusiųjų pasaulį, su kokiomis problemomis susiduriama ir kaip jas reikėtų spręsti ar kodėl jų reikėtų vengti.