Daugelis didžiųjų Lietuvos sutelktinio NT finansavimo platformų šių metų pradžioje fiksuoja rekordinius rezultatus, nors visa būsto rinka rodo stagnacijos ženklus. Platformų teigimu, tokią padėtį daugiausia lemia išaugusios bazinės palūkanos ir didėjantis gyventojų finansinis raštingumas. 

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Per pirmus penkis šių metų mėnesius sutelktinio NT finansavimo platformos „Profitus“ investuotojai sutelkė 21,3 mln. Eur, „Röntgen“ (UAB „Trečia diena“) – 19,7 mln. Eur, o „Letsinvest“ (UAB „8 stars“) – 8,6 mln. Eur. Tai buvo atitinkamai 30%, 107% ir 300% daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. „Profitus“ ir „Röntgen“ buvo pirma ir trečia rinkoje pagal NT projektams sutelktų sumų dydį, o „Letsinvest“ – penkta.

Vis dėlto Lietuvos būsto rinka ir visa ekonomika šiuo laikotarpiu nerodė itin teigiamų signalų. Registrų centro duomenimis, per pirmus penkis šių metų mėnesius registruota 16% mažiau NT sandorių nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Valstybės duomenų agentūra birželį paskelbė, kad pirmą ketvirtį būsto kainos buvo 13% didesnės nei prieš metus, bet jau vos 1,8% didesnės nei praėjusių metų pabaigoje. O Lietuvos BVP pirmą šių metų ketvirtį buvo sumažėjęs bent 2% tiek per metus, tiek lyginant su paskutiniu 2022-ųjų ketvirčiu.

Platformų operatorių vertinimu, rekordinius rezultatus nuosaikioje būsto rinkoje lemia keletas skirtingų faktorių: visų pirma, investuotojams tiesiog pasiūloma daugiau NT projektų, kurie anksčiau kapitalą pritraukdavo tradicinėse kredito įstaigose. Euribor palūkanoms pasiekus apie 4%, platformų sąlygos vystytojams tapo dar labiau konkurencingos, o tai investuotojams sukūrė didesnę pasiūlą. Be to, nors pati NT rinka sulėtėjo, ji anaiptol nesustojo – tęsiami anksčiau pradėti projektai, pradedami nauji, padidėjo paskolų pratęsimo poreikis jau pastatytiems projektams pardavimo laikotarpiu. Galiausiai, tarp gyventojų toliau augo pasitikėjimas sutelktinio finansavimo platformomis bei jų taikomomis užtikrinimo priemonėmis, o pernai prasidėjusi infliacijos krizė skatino aktyviai domėtis investavimu. 

„Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovės Gretos Zarembienės vertinimu, net ir stagnuojančioje NT rinkoje investuotojai patogiai jaučiasi banko vaidmenyje, t.y. patys skolindami ir turėdami jų naudai įkeistą NT su ženkliu vertės rezervu.

„Skolindami NT vystymui su turto įkeitimu, gyventojai patys tampa banku, pastaruoju metu uždirbančiu daugiau dėl pakilusių palūkanų. Tad galimų nesklandumų atveju jie pirmieji pretenduoja atgauti savo investicijas iš įkeisto turto būtent dėl tokio apsauginio mechanizmo kaip pirminė hipoteka. Net būsto kainoms nebeaugant, investuotojai pasitiki įkeistu turtu: pavyzdžiui, „Röntgen“ platformoje įkeistus ir už 3.000 Eur/kv. m rinkoje parduodamus jau pastatytus butus galėtume realizuoti už maždaug 1.500 Eur/kv. m., ir to tikrai pakaktų visiems įsipareigojimams įvykdyti. Vis daugiau gyventojų platformas renkasi ir kaip alternatyvą investiciniam būstui dėl itin minimalaus administravimo, galimybių diversifikuoti portfelį, daug mažesnio reikalingo kapitalo ir gerokai didesnio pelningumo, kuris per metus gali siekti nuo 7 iki 11%“, – komentuoja G. Zarembienė. 

Pasak jos, pati būsto rinka yra sulėtėjusi, tačiau gyva ir kintanti: pavyzdžiui, pabrangus paskoloms ir sumažėjus perkamajai galiai, išaugo pirkėjų susidomėjimas būstais už centro ar net miesto, individualiais ar sublokuotais namais, kotedžais. Į šias tendencijas platforma reaguoja ir savo investicinių projektų pasiūloje.

„Profitus“ rinkodaros vadovės Monikos Lenčickaitės teigimu, aukšta pastarojo meto infliacija tapo neblogu rinkos edukatoriumi, privertusi žmones pradėti domėtis, kaip apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo. Visgi infliacijai slūgstant, išsiugdytas poreikis rūpintis savo kapitalu gali būti ilgalaikis. Juo labiau, kad Lietuvoje santaupas investuoja 2-3 kartus mažiau gyventojų nei Skandinavijoje. 

„NT vystytojams platformos tapo patikimu, vienu iš 3 pagrindinių finansavimo šaltinių, nes mūsų sprendimų greitis ir finansavimo sąlygos yra labai patrauklios. Tiek pernai, kai dėl infliacijos ir brangstančių medžiagų vystytojams buvo svarbi kiekviena diena, tiek ir šiemet, norint projektus pabaigti ar pradėti kuo greičiau. Pernai karo sukeltas investuotojų atsargumas lėmė, kad kai kurios platformos pasitraukė iš verslo. Tačiau lyderių pozicijas užimančios platformos jau turi pakankamai patirties ir įrankių, kad išliktų stabilios, pelningos ir augančios“, – komentuoja M. Lenčickaitė.

O pasak „Letsinvest“ ryšių su investuotojais vadovės Ievos Strėlytės, dabartinis NT rinkos sulėtėjimas atsiranda lyginant  statistiką su pandeminiu NT „burbulu“, tad 2013-15 m. lygio šiandienos būsto pardavimai laikytini sveika pirkėjo rinka.

„Investuotojams šiandien patrauklu tai, kad vystomi projektai bus pateikti pardavimui po 1-2 metų, kai ekonominis ciklas bei palūkanos tikėtina bus kitoje fazėje, o vystytojai, turėsiantys būstų „sandėlį“ išloš, nes dėl šiuo metu pristojusių statybų nebus tiek daug pasirinkimo. Tad trumpi, 1-2 metų investicijų terminai platformose leidžia „peržiemoti“ sulėtėjimo laikotarpį ir fiksuoti dabartines aukštas palūkanas kitiems metams, kai EURIBOR, tikėtina, sumažės. Galų gale – privati skola šiuo ekonominio ciklo laikotarpiu yra patraukli investuotojams dėl solidaus užtikrinimo – įkeisto NT, o trumpi terminai suteikia lankstumo bei likvidumo“, – komentuoja I. Strėlytė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vis daugiau vystytojų vertina platformų galimybes sutelkti stambias sumas per trumpą laikotarpį. „Letsinvest“  platformoje šiemet vidutinė vieno finansavimo etapo suma siekė 1 mln. Eur, o tai patrauklu didiesiems investuotojams, kurie gali dalyvauti konservatyvios rizikos projektuose įdarbinant stambias sumas.

Vidutinės palūkanos per pirmus penkis šių metų mėnesius „Profitus“ platformoje siekė 10,3%, „Röntgen“ – 9,7%, o „Letsinvest“ – 10,2%. Visais trim atvejais tai buvo apie 1 proc. punktu daugiau nei prieš metus. Vėluojančių projektų skaičius šiemet „Profitus“ išliko stabilus ir neviršijantis 5% aktyvaus portfelio, o „Röntgen“ bei „Letsinvest“ vėluojančių projektų šiuo metu neturi. Visos platformos iki šių metų galo tikisi išlaikyti pirmų penkių mėnesių augimo tempą.

Lietuvos banko duomenimis, visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka pernai sudarė 161 mln. Eur ir per metus paaugo 40%.