Žuvininkystės, miškininkystės, žemės ūkio paskolos krito iki 2017-2020 metų lygio, rodo Lietuvos banko duomenys. Nors skolnimo šiek tiek atsitiesė, jos vis dar išlieka 2016-ųjų metų lygyje.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Žemės ūkio sektoriaus dalis nuo visų paskolų įmonėms Lietuvoje siekia vos 3 proc. 

„Žemės ūkio finansavimo situacija labai panaši į smulkaus ir vidutinio verslo, kuris, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje susiduria su problemomis gauti reikalingo finansavimo. Pernai Europos Komisijos kartu su ECB atliktos metinės įmonių apklausos dėl galimybių gauti finansavimą rezultatai rodo, kad 27 proc. smulkaus ir vidutinio verslo paraiškų buvo atmestos, tuo tarpu bendrai ES šalyse – tik 7 proc. Tokia situacija susiklostė dėl finansų sistemos koncentracijos ir nepakankamos konkurencijos. Ūkininkams sunkiau gauti finansavimą, kadangi per kelerius metus aštrios pajamų ir išlaidų žirklės apkarpė santaupas ir paveikė apyvartinius pinigų srautas“, – komentuoja specializuoto banko smulkiam ir vidutiniam verslui „Finora Bank“ vyr. analitikas Vaidotas Šumskis. 

Pajamų ir išlaidų žirklės atsirado dėl drastiškai augusių dujų kainų ir karo Ukrainoje. V. Šumskis atkreipia dėmesį, kad nors javų ir trąšų kainų pikas jau praėjęs, tačiau pajamų ir išlaidų atotrūkis vis tiek išlieka ir dėl to pirmiausia nukenčia ūkininkų apyvartinės lėšos. Be to, rinkų duomenys rodo, kad kainų svyravimai gali būti labai netikėti. Tad apyvartinių lėšų stygius daugeliui ūkininkų išlieka svarbi problema, nepriklausomai nuo ekonominių sąlygų. 

Atsargus optimizmas dėl kainų 

Kaip rodo Lietuvos statistika, žemės ūkio sektoriaus pajamos ir pelnas auga, tačiau ūkininkų kasdienybė nuo 2021 metų vidurio vis dar gana sudėtinga.

„Augant dujų kainai, ženkliai augo azotinių trąšų kainos. Ilgą laiką trąšu tona kainavo panašiai kaip tona kviečių. Po kainų šuolio trąšų tonos kaina priartėjo prie rapsų – padidėjo beveik dvigubai. Grūdų kainos taip pat augo, tačiau jos trąšų brangimo neatsvėrė, todėl susiformavo pajamų ir išlaidų žirklės“, –  sako V. Šumskis.

Neapibrėžtumas iki galo neišsisklaido ir dėl geopolitinės įtampos, tad vyrauja atsargus optimizmas dėl ateities. „Per praėjusius metus gamtinės dujos atpigo 65 procentais, elektra 59 procentais. Jei kariniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose neįsismarkaus ir nekils gamtos kataklizmų, energijos kainos neturėtų reikšmingai didėti. Tad trąšų kainos turėtų likti panašiame lygyje ar net šiek tiek mažėti. Produkcijos kainų kaita daugiausia priklausys nuo gamtos sąlygų ir geopolitikos. Jei nebus perprodukcijos pasaulinėse javų rinkose, galima tikėtis, kad situacija turėtų grįžti į vėžes iki trąšų kainų piko“, – prognozuoja „Finora Bank“ vyr. analitikas. 

Didesnis greitis ir lankstumas

Kol artimoje ateityje – tik atsargus optimizmas, žemės ūkio sektorius ir toliau išlieka priklausomas nuo greitai besikeičiančių rinkos sąlygų. Dėl to ūkininkams ypatingai svarbu, kad bankai  greičiau priimtų sprendimus dėl finansavimo, įsigilintų į konkrečią situaciją, turėtų šio sektoriaus patirties. 

„Su orų sąlygomis nepakovosi, derėtis su valdžia prireikia laiko, tad papildomas finansavimas – išlieka pagrindiniu įrankiu kovoti su neapibrėžtumu. Praėjęs laikotarpis neleido ūkininkams sukaupti daug finansinių atsargų, kainų atotrūkis vis dar išlieka, o žemės ūkio sektoriuje, kaip žinome, nuimti derlių galima tik pirmiausia išleidus pinigų trąšoms. Taip atsiranda nuolatinė ir rizikinga apyvartinių lėšų problema. Be to, didelė finansų įstaigų koncentracija lemia, kad tik dalis ūkininkų (dažniau stambesni arba atitinkantys specifinius kriterijus) gauna finansavimą. Tuo metu kiti sulaukia neigiamo atsakymo arba jiems siūlomos nelabai palankios sąlygos. Rekomenduojame ūkininkams per greitai nenuleisti rankų – susisiekti su daugiau bankų, dažniau bendrauti su specializuotais, į smulkų ir vidutinį verslą nukreiptais bankais, kurie yra lankstesni ir labiau orientuoti į individualius klientų poreikius“, – pataria „Finora Bank“ vyr. analitikas.