Naujasis bankas veiks „Finora Bank“ pavadinimu ir sieks pagerinti finansinių paslaugų prieinamumą smulkioms bei vidutinėms įmonėms. Šiuo metu „Finora Capital“ valdo 16 mln. Eur paskolų portfelį.
Nuotrauka: Aurelijus Šveikauskas, Veikko Maripuu, Andrus Alber © Finora Capital
„Kreda“ grupė pasirašė sutartį su nacionaline plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF UAB) ir iki 2022 m. birželio 30 d. iš papildomai skirtų lėšų pradeda teikti lengvatines paskolas pagal skatinamąją finansinę priemonę žemės ūkio ir žuvininkystės ūkio subjektams, patiriantiems sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos. Skatinamosios finansinės priemonės įgyvendinimui papildomai skirta 25 mln. eurų.
Nuotrauka: © Kreda
Pirmąjį 2022 metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo, nors ir lėtesniu negu ankstesniais ketvirčiais tempu. Gyventojų vartojimas, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, kai gyvenome karantino sąlygomis, didėjo. Verslo skolinimosi poreikiai taip pat augo. Vasario 24 d. prasidėjęs karas Ukrainoje pirmąjį ketvirtį didelės įtakos klientų elgsenai neturėjo.
Nuotrauka: © SEB
Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, taip pat ir didelės įmonės jau gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų apyvartinėms lėšoms arba investiciniams projektams įgyvendinti.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Infliacijai Lietuvoje pasiekus seniai matytas aukštumas, visuomenėje, o ypač tarp verslų, tvyro ryškus neapibrėžtumo jausmas ir dvejonė, ar verta skolintis šiuo laikotarpiu verslo plėtrai. Kokia šiuo metu situacija verslo paskolų rinkoje ir kodėl aukštos infliacijos akivaizdoje kreditai įmonių investicijoms yra kaip niekad pigūs?
Nuotrauka: Linas Armalys, Noviti finance vadovas © Noviti finance
„Swedbank“ prisidės prie daugiabučių renovavimo programos „Jessica“, suteikdamas daugiau kaip 40 mln. eurų finansavimą. Bendra daugiabučių renovacijai „Swedbank“ suteiktų lėšų suma nuo 2010 m. siekia apie 93 mln. eurų.
Nuotrauka: Vartojimo paskola @ Swedbank
Siekiant suteikti naują pagreitį daugiabučių namų renovacijai, veiklą pradėjo Šiaulių banko įsteigtas „SB modernizavimo fondas“. Paskolas 275 mln. eurų fondui suteikė Lietuvos ir užsienio finansų įstaigos.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Skolinimosi internetu platforma „Vivus.lt“ pakeitė pavadinimą ir tapo „Vivus Finance“. Bręstanti rinka paskatino prekės ženklą kurti svaresnį ir patikimesnį įvaizdį, tikina bendrovės vadovė Giedrė Štuopė. Pokyčius įgyvendinti padėjo prekių ženklų ir pakuočių identiteto agentūra „Brandity“, priklausanti UAB „VRS WPI Vilnius“.
Nuotrauka: © Vivus Finance
Dalis į Lietuvą atvykstančių karo pabėgelių iš Ukrainos neturi asmens tapatybės dokumento, kuris būtų pripažįstamas Europos Sąjungoje. Tai, pasak Vaivos Amulės „Fintech Hub LT“ vadovės, galėjo tapti kliūtimi prieglobsčio ieškantiems šios šalies piliečiams atsidaryti sąskaitą finansų įstaigose ir gauti kitas būtinas finansines paslaugas. Asociacija kreipėsi į Lietuvos banką prašydama išaiškinti, ar Ukrainos vidaus pasas gali būti laikomas pakankamu, norint pradėti teikti finansines paslaugas nuo karo pabėgusiems Ukrainos piliečiams.
Sparčiai augantis specializuotas bankas AB „Mano bankas“ pernai augino turtą iki 109,5 mln. Eur – tai 39 proc. daugiau nei 2020 m. „Mano banko“ paskolų portfelis padidėjo 23 proc. ir praėjusių metų pabaigoje siekė 50,6 mln. Eur. Pelnas augo 2,3 karto ir sudarė 1,2 mln. Eur.
Nuotrauka: „Mano bankas“ generalinis direktorius Povilas Sadaunykas @ „Mano bankas“