Gegužės mėnesį platformos naudotojais kreditus ėmė ketvirtadaliu dažniau, nei balandžio mėnesį. Pastarąjį buvo fiksuotas didžiausias tarpusavio paskolų poreikio nuosmūkis.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Pasitikėjimas atsigauna

„Situacija džiugina – gegužę ir pirmosiomis birželio dienomis matome, kad gyventojų pasitikėjimas sparčiai atšoko. Panašu, kad Lietuvoje, kitaip nei Pietų šalyse, koronavirusas gyventojams nesukėlė tokio drastiško ekonominio nuosmukio, o ir pačią ligą Lietuvoje pavyko suvaldyti sėkmingai, tad visa tai gyventojus nuteikia pozityviai“, – sako Evaldas Remeikis, „NEO Finance“ valdybos pirmininkas.

Gegužę gyventojai iš kitų gyventojų per tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas“ pasiskolino 1,41 mln. eurų, kai balandį – penktadaliu mažiau, arba 1,13 mln. eurų. Kovą buvo pasiskolinta 1,52 mln. eurų, o vasarį ir sausį – atitinkamai 1,67 mln. ir 1,72 mln. eurų.   

„Kovą, paskelbus karantiną, skolinimasis smarkiai krito, nes gyventojai ėmė atsargiai vertinti ateities perspektyvas, buvo baisu prarasti darbą, pajamas, susirgti ar net numirti. Vis dėlto akivaizdu – kad blogiausias scenarijus neišsipildė ir gyventojai atsargiai, bet sugrįžta prie savo ankstesnių planų“, – sako E. Remeikis. 

Vėluojančiųjų padaugėjo minimaliai 

Gegužę, balandį ir kovą vėluojančiųjų sumokėti paskolų įmokas skaičius išaugo minimaliai – vos 0,15 procento. Per šį laikotarpį vėluojančių įmokas sumokėti ilgiau nei 90 dienų padaugėjo 0,58 procento, lyginant vasario pradžios ir gegužės pabaigos duomenis. 

„Įmokų mokėjimas laiku labai priklauso, ar gyventojai turi darbą ir gauna pajamų. Nedarbo lygis nuo karantino pradžios Lietuvoje padidėjo 2,4 procento, šiuo metu nedarbo augimas kiek stabilizavosi ir tai yra pozityvi žinia. 

Jei valstybė sugebės pasirūpinti darbo ir pajamų netekusiais žmonėmis – negalinčių grąžinti paskolų bumo nesulauksime. Situaciją taip pat gelbėja ir galimybė pasiimti trijų mėnesių paskolos grąžinimo atostogas“, – sako „NEO Finance“ valdybos pirmininkas. 

Kovą ir balandį vidutiniškai 2 procentiniais punktais išaugo suteikiamų paskolų palūkanos, vis dėlto gegužę jos vėl pradėjo palaipsniui mažėti. 

„Nepabūgę ir karantino pradžioje savo investicijų nesustabdę investuotojai, matyt, šiais metais galės tikėtis didžiausios grąžos. Jei gyventojų lūkesčiai gerės ir nesulauksime antrosios karantino bangos – vargu, ar palūkanos dar turės paskatų judėti aukštyn“, – pastebi E.Remeikis.    

Skolinasi mažesnėmis sumomis 

Gegužę gyventojai vidutiniškai skolinosi 3306 eurus, balandį ir kovą – dar mažiau, atitinkamai 3096 ir 3018 eurų. Tai maždaug 10-20% mažesnės sumos, nei gyventojai skolindavosi metų pradžioje. 

Sausį vidutinė skolinimosi suma siekė 3768 eurus. 

„Vidutinė skolinimosi suma sumažėjo iki praėjusių metų pavasario lygio, šių metų gegužės suma net šiek tiek didesnė nei praėjusių metų gegužės“, – sako E. Remeikis. 

Įdomu, kad aukščiausio A ir B kredito reitingo besiskolinančių gyventojų sumos balandį ir gegužę kiek išaugo, o mažiausio C kredito reitingo gyventojai skolinosi mažesnes sumas nei metų pradžioje. 

„NEO Finance“ akcijos kotiruojamos Baltijos šalių biržų „Nasdaq Baltic“ alternatyviojoje rinkoje „First North“.