Ekonimikos ir inovacijų ministras - Virginijus Sinkevičius prašė terminą atidėti, nes reglamentavimui reikia pajungti dar dvi - Finansų ir Teisingumo ministerijas. Reglamentavimas apibrėžtų skolų išieškotojų veiklą, išeiškojimo metodus ir įkainius. Šiuo metu jokio reglamentavimo nėra, nors skolų išieškotojai yra labai svarbi šalies finansų rinkos dedamoji.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai prašant suteikti dar vienerius metus pasirengti neteisminio skolų išieškojimo reglamentavimui, Vyriausybė trečiadienį davė laiko iki kitų metų kovo 10 dienos - dukart trumpiau nei prašė ministerija.  

Premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė parengti įstatymo projektą iki Seimo pavasario sesijos. 

„Jeigu nesuspėjate iki (2019 metų – BNS) spalio 1 dienos, objektyvūs sprendimai kažkokie neleidžia, siūlau fiksuoti 2020 metų kovo 10 dieną, pavasario sesijos pradžiai, kad būtų galima klausimą išnagrinėti ir priimti Seimo pavasario sesijoje“, – Vyriausybės posėdyje sakė S. Skvernelis. 

Premjeras iškėlė prielaidą, kad kitąmet gali būti paprašyta ir vėl nukelti terminą, o tai, pasak ministro pirmininko, „visiškai nepriimtina“. 

Ekonomikos ir inovacijų ministras, kandidatas į eurokomisarus Virginijus Sinkevičius posėdyje argumentavo, kad naujasis reguliavimas reikalauja kelių ministerijų įdirbio, yra naujas ir sudėtingas. 

„Tai yra visiškai naujas teisės aktas, kuris dar nėra reglamentuotas. Antras dalykas, tai yra labai sudėtingas klausimas, kuris labai smarkiai įtraukia Lietuvos vartotojų teisių apsaugą, taip pat mums labai reikės ir Finansų ministerijos pagalbos, todėl prašytume tą terminą nukelti ir paskirti kelias ministerijas“, – kalbėjo V. Sinkevičius. 

Pasak jo, Ekonomikos ir inovacijų ministerija būtų atsakinga už projektą, tačiau reikia, kad prisidėtų ir Teisingumo bei Finansų ministerijos. 

Vis dėlto jis sutiko su perpus trumpesniu terminu: „Aš manau, kad šis terminas realistiškas.“

Ministrų kabinetas liepą nepritarė dalies Seimo narių inicijuotam įstatymo projektui ir nutarė, kad Vyriausybė pateiks Seimui ministerijos parengtą projektą, tačiau ministerija paprašė iki 2020 metų spalio 1 dienos nukelti pavedimo terminą.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius Marius Šlepetis BNS antradienį teigė, kad asociacija aktyviai palaiko reglamentavimo idėją, ji bendradarbiavo su įstatymo iniciatoriais Seime. 

Pasak jo, skolų išieškojimo įmonių veiklos reglamentavimas užtikrintų sąžiningas paslaugas, nes dalis įmonių kartais linkusios peržengti etiškos veiklos standartus. 

„Kažkokių mokesčių pridėjimas skolininkui (...), skambinimas vakarais, skambučiai naktimis. Mes (asociacijoje – BNS) turime įsivedę tam tikrą elgesio standartą, kuriuo vadovaujamės jau ir dabar, net be įstatymo. Dėl to ir palaikome to įstatymo idėją“, – sakė bendrovės „Legal Balance“ vadovas M. Šlepetis. 

Jo teigimu, aiškūs, apibrėžti reikalavimai garantuotų ir paslaugų skaidrumą – pateikti visą informaciją, neklaidinti žmonių.

„Būtų gerai, kad būtų sureguliuota visa rinka (...) Pavyzdžiui, Latvijoje yra įstatyme numatyta, kad visos išieškojimo išlaidos negali viršyti 17 eurų. Tai mes einame prie to pavyzdžio, kad būtų reglamentuota ir aiškiai rinkos žaidėjams pasakyta, kad yra „tiek ir tiek ir jūs iš skolininko galite paimti tokį mokestį“. Ir mes visi žaistume pagal tas taisykles, ir būtų skaidru, nebūtų piktnaudžiavimo“, – aiškino M. Šlepetis. 

Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo įnicijuotu Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu, be kita ko, siūloma paskirti priežiūros instituciją, kuri išduotų licencijas ir prižiūrėtų tokias įmones, taip pat nustatyti veiklos licencijavimo tvarką, numatyti įmonių savivaldos organus, jų funkcijas ir teises.

Įstatymo projekto iniciatoriai argumentuoja, kad šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuota skolų išieškojimo įmonių veikla, nors tokios įmonės daro didžiulę įtaką finansų rinkai, stambiems ir smulkiems ūkio subjektams bei vartotojams.