Šiuo metu ne pelno siekiančios organizacijos nėra laikomos verslu, todėl ir nėra taikomos valstybės garantijos ar kreditų palūkanų kompensavimas. Tuo pačiu siekiama apibrėžti ir "startuolio" sąvoką. Šiuo metu jis apibrėdžiamas, kaip didelį potencialą turinti, inovacijomis grįsta įmonė su mažu skaičiumi darbuotojų.

Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad ne pelno organizacijos, užsiimančios ūkine komercine veikla, galėtų gauti valstybės paramą.

Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, šiuo metu ekonominė veikla suprantama kaip pelno siekimas, todėl ne pelno organizacijos nėra laikomos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėmis ir negali pasinaudoti valstybės parama.

Norėdama investuoti, pavyzdžiui, į infrastruktūrą, tokia organizacija negali pasinaudoti nei valstybės garantija, nei paskolų palūkanų kompensacija.  Siekiant, kad viešosios įstaigos ir asociacijos galėtų naudotis parama, siūloma įstatyme patikslinti „ekonominės veiklos“ sąvoką. 

„Nors pagal darbuotojų skaičių ir finansinius duomenis ji galėtų būti smulkaus ir vidutinio verslo subjektas, ji nebus priskirta dėl savo teisinės formos.

Kai tuo tarpu uždaroji akcinė bendrovė gali naudotis valstybės parama kaip smulkaus ir vidutinio verslo subjektas, jei pagal darbuotojų skaičių ir finansinius duomenis atitinka reikalavimus“, – teigia ministerija. 

Siekiant skatinti startuolių plėtrą, ministerija taip pat siūlo įstatymu apibrėžti „startuolio“ sąvoką – tai  būtų didelį ir inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą turinti labai maža ar maža įmonė, veikianti ne ilgiau kaip 5 metus.

Seimas įstatymo projektą svarstys birželį.