Naujas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pareiškimas apie vieno didžiausių Lietuvoje „Luminor“ banko kontrolę siekiantį perimti JAV privataus kapitalo fondą „Blackstone“, kaip ir ankstesni svarstymai apie būtinybę parduoti vieną iš dviejų Švedijos kapitalo bankų, mažina šalies finansų sektoriaus patrauklumą ir apsunkina naujų potencialių investuotojų paiešką, teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas.

Taip Mantas Zalatorius komentavo trečiadienį LRT televizijai S. Jakeliūno išsakytą vertinimą apie „Blackstone“ ketinimus įsigyti „Luminor“ kontrolinį akcijų paketą. Anot BFK pirmininko, „spekuliacinis“ fondas, kuris investuoja į bankus, gali būti trumpalaikė investicija, todėl būtų gerai, jei ilgainiui „Luminor“ taip pat įsigytų strateginis užsienio bankas iš euro zonos. Pasak M. Zalatoriaus, visiškai neaišku, kodėl „Blackstone“, kuris yra didžiausias JAV privataus kapitalo fondas, buvo pavadintas spekuliaciniu. „Pirmą tokio dydžio investiciją į europinį finansų sektorių planuojantis „Blackstone“ tikrai nėra spekuliacinis, tai privataus kapitalo fondas.

Nelabai suprantu, kokio kito kapitalo fondo dar būtų norima, galbūt valstybinio? (...) Tas faktas, kad šis sandoris dar nėra uždarytas, o tokie pareiškimai yra daromi, yra jautrus. Visgi, mano įsitikinimu, sandoriui įtakos tai neturės“, – BNS ketvirtadienį teigė M. Zalatorius. Jis pripažino, kad šiuo atveju teigiamos įtakos turi ir tai, kad „Luminor“ yra visose trijose Baltijos šalyse veikiantis bankas, o ne lokalus Lietuvos finansų rinkos žaidėjas.

„Kita vertus, „Luminor“ nepasirinko Lietuvos kaip savo pagrindinės jurisdikcijos. Klausimas, kodėl tai buvo padaryta, gal ir skamba retoriškai, tačiau į jį reikėtų atsakyti. Ir jei tokios istorijos kartosis, ką reikėtų daryti su mūsų reglamentavimu, kad Lietuva kaip jurisdikcija būtų pasirenkama“, – sakė LBA vadovas.

Pasak jo, globaliame finansų pasaulyje, kur cirkuliuoja begalė valiutų, akcentuoti norą banko savininku turėti būtent euro zonos finansų instituciją, skamba keistai. „Finansų rinka taip ir sustatyta, kad būtų visi saugikliai valiutų rizikoms valdyti, todėl toks argumentas yra mažų mažiausiai keistas. Juo labiau, kad ir Europos Sąjungos bankų sąjunga dar nėra iki galo finalizuota, ten yra minčių įjungti ne tik euro zonos bankus. Galiausiai yra vieningos priežiūros mechanizmas, kuris Lietuvoje puikiai veikia, yra bendro Europos kredito draudimo iniciatyvos“, – aiškino M. Zalatorius.

S. Jakeliūnas trečiadienį Seime pareiškė, kad Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse yra per didelė Švedijos kapitalo bankų koncentracija, todėl vienas iš dviejų šalyje veikiančių švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – turėtų būti parduotas kokiam nors strateginiam bankui iš euro zonos valstybės. „Lietuvoje yra įvykusi bankų konsolidacija, iš šios pusės rinka atrodo patraukliai ir, atrodytų, čia yra vietos naujam žaidėjui. Bet jei pažiūrėtume į teisėkūrą, čia yra priimama daug sprendimų, kurie rinką daro mažiau patrauklia. Šie du dalykai atsveria vienas kitą (...), o tokie (S. Jakeliūno – BNS) pareiškimai to patrauklumo toli gražu neprideda“, – BNS sakė M. Zalatorius.