Dėl krizės laikotarpiu buvusių tarpbankinių paskolų palūkanų normų (Vilibor) Generalinė prokuratūra papildomų veiksmų nesiims. Vilibor iššaukė būsto kreditų litais palūkanų augimą, dėl kurio žmonės patyrė papildomų nuostolių.

Anot prokurorų, objektyvių duomenų, kad komercinius bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus, tyrimo metu negauta. Anot jų, kiekvienas paskolos atvejis yra individualus, todėl žmonės patys gali kreiptis į teismą.

„Šių faktinių bei teisinių aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad prokuroras dėl galimų pažeidimų, susijusių su tarpbankinių palūkanų indeksu Vilibor 2008-2009 metais ir lėmusių būsto paskolų kintamosiomis palūkanomis litais sąnaudų padidėjimą gyventojams, neturi teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – rašoma prokuroro nutarime.

Generalinė prokuratūra balandį gavo Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009-2010 metų krizę. Prokurorų teigimu, informacijos patikrinimo metu buvo atliekamas tik teisinis, bet ne ekonominis vertinimas. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro nutarimas per 30 dienų gali būti skundžiamas šio skyriaus vyriausiajam prokurorui.

Buvusiam Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui Vyriausybei pristačius jo vadovaujamos laikinosios Seimo komisijos atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-ųjų ekonominės krizės, Vyriausybė balandį nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, prokurorų bus klausiama, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansinių įstaigų priežiūrą 2008 ir 2009 metais, „tinkamai atliko savo funkcijas, numatytas teisės aktuose“.

Teisėsaugos taip pat prašyta įvertinti galimą viešojo intereso gynimo poreikį, nes dėl Vilibor istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo būsto kreditus, anot premjero, patyrė nemažų nuostolių. Pasak Vyriausybės, dėl tuomet išaugusio Vilibor rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra didelis, o jiems galbūt padaryta žala reikšminga, todėl Vyriausybė paprašė prokurorų apginti viešąjį interesą dėl dalies nuostolių atlyginimo.

Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko. Tačiau, kaip teigė S. Skvernelis, šiuo metu nekeliamas klausimas dėl pasitikėjimo LB.

S.Skvernelis balandį sakė, kad būsimame Vyriausybės sprendime nebus įvardijama jokia konkreti institucija, o sprendimas bus susijęs su žmonių interesų apsauga. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas anksčiau pareiškė, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, ir tai buvo viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.