Naujausias Europos Centrinio Banko sprendimas staigmenų nepateikė – finansų rinkos ir tikėjosi ECB pinigų politikos laisvėjimo. Jau kurį laiką pinga gyventojų ir įmonių naujas skolinimasis, labiau ryškėja būsto kreditavimo atsigavimo ženklai. Gyventojų terminuotųjų indėlių apimtis auga lėtėjančiais tempais, o įmonėms ši taupymo priemonė atrodo vis mažiau patraukli.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Vidutiniškai vartojimo paskola Lietuvoje išmokama per 25 mėnesius, automobilio, per 33 mėnesius, o būstui per 312 mėnesių arba 26 metus. Nors visais atvejais tai yra didelis įsipareigojimas, vis dar pastebima neatsakingo požiūrio į paskolas atvejų, kurie veda prie sunkumų jas išsimokant.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Pernai apie trečdalis būsto paskolų buvo skirti energetiškai efektyviam būstui, tai triskart daugiau nei 2020-aisiais.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Panašu, kad birželio 6 d. įvyksiantis Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos posėdis pagaliau bus neeilinis, ir pirmą kartą nuo 2022 m. liepos, ECB pradėjus atkakliai kovoti su infliacija euro zonoje, palūkanų normos bus sumažintos.
Nuotrauka: Banko „Citadele“ ekonomisktas Aleksandras Izgorodinas © „Citadele“
„Urbo“ bankas siūlo išskirtines sąlygas pas juos dėl kitų kredito įstaigų būsto paskolų refinansavimo. Bankas ne tik sumažins palūkanų naštą, bet ir kompensuos iki 1000 eurų siekiančias refinansavimo išlaidas.
Nuotrauka: „Urbo" banko Verslo tarnybos direktorius ir valdybos narys Julius Ivaška © „Urbo“ bankas