Bendrovės, leidžiančios ar ketinančios leisti obligacijas, kurios būtų platinamos ir neprofesionaliesiems rinkos dalyviams, įskaitant gyventojus, norėdamos perskolinti iš obligacijų gautas lėšas turėtų gauti kredito įstaigos licenciją, teigia Lietuvos bankas.
Išperkamosios nuomos ir faktoringo portfelis Latvijoje per pirmąjį pusmetį padidėjo 6,1 proc. iki 1,819 mlrd. eurų, pranešė šalies lizingo įmonių asociacija. Vien tik išperkamosios nuomos portfelis ūgtelėjo 6,3 proc. iki 1,66 mlrd. eurų. Finansinio lizingo portfelis laikotarpio paaugo 3,1 proc. iki 1,23 mlrd. eurų, veiklos lizingo - 14,2 proc. iki 367,2 mln. eurų.
Ne tik senai veikiančios įmonės, bet ir būsimieji verslininkai, projektų įgyvendinimui ir vystymui, planuoja skolintis. „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) atlikta apklausa atskleidė, kad net du trečdaliai lietuvių skolintųsi tam, kad įgyvendinti verslo idėja. Tokį drąsų žingsnį iš dalies galima paaiškinti išaugusiu visuomenės pasitikėjimu dėl ekonominės ateities ir bendra kreditavimo rinka.
Antrus metus iš eilės planuojamas viešųjų finansų perteklius reiškia investicijas į ateitį ir atsargumą, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Pagrindinė žinia ir skaičius – antrus metus iš eilės projektuojame viešųjų finansų perteklių, o tas skaičius yra 0,4 proc. (bendrojo vidaus produkto – BNS)“, – ketvirtadienį parlamentarams pristatydamas 2019 metų biudžeto projektą, tvirtino V. Šapoka.
Jau kuris laikas pastebima tendencija, kad lietuviai skolinasi rečiau, bet kuomet kreipiasi dėl kredito, skolinasi didesnes sumas. Tai patvirtina ir vieno didžiausio Lietuvoje veikiančio komercinio banko "Swedbank" pirmų dviejų ketvirčių veiklos ataskaita. Bendras "Swedbank" suteiktų vartojimo kreditų portfelis per pirmus šešis šių metų mėnesius sudarė kiek daugiau kaip 50 milijonų eurų.
