Prasidėjus Covid-19 pandemijai 2020 m. pavasarį valstybė priėmė sprendimą padėti nuo krizės nukentėjusiam verslui. Per 3 mėn. smulkiajam ir vidutiniam verslui buvo išdalyta 200 mln. Eur vertės lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Dar neseniai tvarūs sprendimai buvo laikomi papildomu žingsniu versle, pridedančiu įvaizdžio taškų. Šiandien įmonės, ignoruojančios tvarumo principus, jau rizikuoja savo reputacija ir net veiklos rezultatais. Vis didesne tvarumo paskata verslui tampa finansų rinkoje vykstantys procesai − pasiruošimo jiems atidėti nereikėtų, nes tai taps pagrindu ne tik verslo konkurencingumui bei atsparumui, bet ir kapitalo prieinamumui.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Finansų ministerija įgyvendino pirmąjį Lietuvos nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) konsolidavimo etapą. Spalio 19 d. suformuota keturių NPĮ – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA), UAB Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) – įmonių grupė, patronuojančia bendrove paskiriant INVEGA, o kitas – jos dukterinėmis bendrovėmis. Šis sprendimas, kurio pagrindu Lietuvoje veiks viena nacionalinė skatinamojo finansavimo institucija, priimtas šiandien vykusiame Vyriausybės posėdyje.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
2022 m. liepą Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą po daugiau nei 10 metų pertraukos pakėlė palūkanų normas. Rugsėjį ECB palūkanų norma buvo pakelta sparčiausiai per visą euro zonos istoriją. Nors dabar pagrindinė ECB palūkanų norma siekia 0,75 %, ECB prezidentė C. Lagarde atskleidė, kad palūkanų normos turėtų būti keliamos ir toliau.
Nuotrauka: dr. Linas Jurkšas © Asmeninis archyvas
Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Šumskis pradėjo dirbti sutelktinio finansavimo platformoje „Estateguru“, kur jis bus atsakingas už ryšius su investuotojais Lietuvoje.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com