Lietuvos gyventojų artimiausius dvejus metus planuoja imti paskolą, o didžioji dalis jų pinigus skirs nekilnojamam turtui įsigyti ar namui statyti, rodo naujausia apklausa. Estijos tyrimų agentūros „Kantar Emor“ Baltijos šalyse atlikta apklausa parodė, kad lietuviai žada skolintis daugiau nei Estijos ar Latvijos gyventojai.

Dauguma ne bankinių kreditorių Latvijoje 2019-ųjų pabaigoje arba 2020 metų pradžioje veikiausiai bus priversti nutraukti veiklą, prognozuoja Latvijos alternatyvių finansinių paslaugų asociacija.

LR Vyriausybė šiais metais iš gyventojų bei įmonių (Lietuvos vidaus rinkoje) pasiskolino daugiau kaip vieną milijardą eurų. Įspūdingą sumą vidaus rinkoje pavyko surinkti išplatinus ilgalaikes obligacijas. Kreditavimas, kuomet yra išleidžiami skolos vertybiniai popieriai (obligacijos), paprastai yra kur kas pigesnis būdas pritraukti reikiamų lėšų.

Lietuvoje gyvenantiems piliečiams yra suteikiamos galimybės iš greitųjų kreditų davėjų gauti greitąjį kreditą net iki 10 000 eurų. Kai kuriais atvejais (pvz., paskolų refinansavimo) ši suma gali būti dar didesnė. Greitieji kreditai (skirtingai nuo bankų išduodamų vartojimo paskolų) apskritai yra prieinami bet kam, kuris atitinka elementariausias sąlygas. Tačiau ar žinote kiek žmonių naudojasi greitųjų kreditų paslaugomis? Ar žinote kokiomis sumomis jie skolinasi? Nors ši informacija yra lengvai pasiekiama Lietuvos Banko svetainėje, ji nėra plačiai išviešinama.

Paskolų portfelius šiais metais ženkliai augino beveik visi mūsų šalyje veikiantys komerciniai bankai, tačiau BNS duomenimis, daugiausiai kreditų yra suteikęs SEB bankas. Šio banko paskolų portfelis viršyja 6.2 milijardo eurų, o didžiąją jo dalį sudaro kreditai verslo subjektams.