Kreditavimas nekilnojamojo turto rinkoje išgyveną tikrą pakilimą. Vis daugiau žmonių kreipiasi į kreditorius dėl paskolos būstui įsigyti ir kaip rodo Swedabank atliktas tyrimas - Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai už paskolą atiduoda vis mažesnę (procentalia išraiška) dalį šeimos pajamų, būsto kreditui dengti.
Noriai kreditus ėme lietuviai, praėjusiais metais ženkliai padidino daugumos kreditorių paskolų portfelius. Viena aktyviausiu kreditų nišų buvo paskolos būstui. Vien per praėjusius metus bankas "Swedbank" savo būsto paskolų portfelį padidino 25%, iki keturių šimtų milijonų eurų.
2017 metai kredito unijų sektoriui tikrai nebuvo ramūs. Prižiūrinčios institucijos ne kartą baudė unijas už įvairius pažeidimus, taikė paslaugų teikimo moratoriumus, o dviem kredito unijoms teko net nutraukti veiklą. Žinoma verta dar paminėti ir oficialiai šių metų pirmomis dienomis pabaigta "kreditų unijų reformą". Nepaisant visko, dauguma Lietuvos kredito unijų praėjusiais metais dirbo pelningai.
Praėjusiais metais dauguma kreditorių fiksavo rekordiškai išaugusius paskolų portfelius, tačiau kaip rodo statistika - vartojimo kredito sutarčių buvo sudaryta mažiau nei ankstesniais metais. Tai iš dalies lėmė pasikeitusi kreditavimo politika (mikro kreditų teikimas tapo nuostolingas), tiek augantys vartotojų lūkesčiai.
Pirmąjį naujų metų ketvirtį paaiškėjo, kad praėjusiai metais kaip niekada daug lietuvių įsigijo naujus automobilius, pasinaudodami įvairiais finansavimo būdais. "Swedbank" duomenimis dažniausiai naujo automobilio įsigijimui gyventojai imdavo vartojimo kreditą. Įmonės savo ruožtu dažniau renkasi lizingo paslaugą.
