Antrus metus iš eilės planuojamas viešųjų finansų perteklius reiškia investicijas į ateitį ir atsargumą, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Pagrindinė žinia ir skaičius – antrus metus iš eilės projektuojame viešųjų finansų perteklių, o tas skaičius yra 0,4 proc. (bendrojo vidaus produkto – BNS)“, – ketvirtadienį parlamentarams pristatydamas 2019 metų biudžeto projektą, tvirtino V. Šapoka.
Jau kuris laikas pastebima tendencija, kad lietuviai skolinasi rečiau, bet kuomet kreipiasi dėl kredito, skolinasi didesnes sumas. Tai patvirtina ir vieno didžiausio Lietuvoje veikiančio komercinio banko "Swedbank" pirmų dviejų ketvirčių veiklos ataskaita. Bendras "Swedbank" suteiktų vartojimo kreditų portfelis per pirmus šešis šių metų mėnesius sudarė kiek daugiau kaip 50 milijonų eurų.
Apie Lietuvos kreditavimo, bankine bei finansinę situacija, naujienų tarnyba BNS kalbėjosi su Lietuvos banko valdybos pirmininku, Vitu Vasiliausku. Pokalbyje minima pinigų plovimo prevencija, naujų specializuotų bankų steigimasis. Daug dėmesio skiriama fintech rinkos apžvalgai per galimoms perspektyvomis. V. Vasiliauskas išsako savo poziciją dėl pirminio kriptivaliutų siūlymo - ICO ir galimai būsimo kriptovaliutų rinkos reguliavimo.
Pastaruoju metu visuomenėje itin daug diskusijų sukėlė valdančiosios daugumos noras aiškintis praėjusios finansų krizės priežastis. Itin daug prieštaringų nuomonių susilaukė tuometinės valdžios sprendimas skolintis ne iš TVF, o atviroje rinkoje. Šiandien šiuo klausimus pasisakė ir Finansų ministerijos specialistai, kurių nuomone toks sprendimas galimai išgelbėjo Lietuvą nuo bankroto.
Kam pragyventi yra lengviau? vienišiams ar gyvenantiems šeimoje? Šis klausimas dažnai sukelia didelią diskusiją visuomenėje, tačiau Swedbank finansų ekspertai panašu, kad rado atsakymą ir į jį.
