Vienas iš svarbiausių veiksnių nulemiančių ne tik būsto kredito kaina, periodinės įmokos dydį, bet ir netiesiogiai įtakojantis visą nekilnojamojo turto sektorių, yra būsto paskolų palūkanos. Lietuvos banko valdybos pirmininko nuomone, greitu metu galima tikėtis, kad būsto kreditavimas pabrangs, dėl padidėsiančios būto paskolų palūkanų normos.
Tapus sisteminės svarbos finansų įstaiga, Šiaulių bankas turės padvigubinti kapitalo rezervą. Iki šiol šiam komerciniam bankui pakako pusės procento rezervo, bet LB paskelbus Šiaulių banką sisteminės svarbos finansų įstaigą, per mažiau nei du metus šį skaičių teks padvigubinti.
Lietuvoje jau dabar yra bankų kurie besispecializuoja tik kreditavimo srityje. Tokie bankai nerenka indelių, neteikia elektroninės bankininkystės ar kitų daugumai iš mūsų su bankų veiklą siejamų paslaugų. 2019 metais Lietuvoje specializuotą kreditavimo veiklą pradėti planuoja Norvegiško kapitalo „Fjord Bank“.
Smart-ID programėle galės naudotis ir Luminor banko klientai. Šia išmaniuoju telefonu valdomą aplikaciją savo klientams kiek anksčiau jau pasiūlė didieji Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, SEB ir Swedbank. Smart-ID pagal veikimo principą labai primena elektroninį parašą ir suteikia galimybė prisijungi prie elektroninės bankininkystes, atlikti pavedimus ar kreiptis dėl kredito suteikimo.
Nuo 2019 metų netesybos bankams už pradelstas būsto paskolų įmokas gali sumažėti perpus. Seimas antradienį priėmė svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto vadovo „valstiečio“ Stasio Jakeliūno parengtas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas.
