Vaikai su pinigais dažniausiai susipažįsta per grynuosius, pavyzdžiui, kišenpinigius ar smulkias išlaidas. Tačiau atsiskaitymams vis labiau persikeliant į skaitmeninę erdvę, mokėjimo kortelė tampa ne tik patogiu įrankiu, bet ir padeda ugdyti finansinį raštingumą, teigia „Luminor“ atstovė Aušrinė Mincienė.

Didesnis atlyginimas dažnai siejamas su didesniu finansiniu saugumu, galimybe daugiau sutaupyti ir gyventi ramiau. Tačiau praktikoje taip nutinka ne visada. Kylant pajamoms, neretai didėja ir kasdienės išlaidos – nuo būsto ar automobilio iki laisvalaikio bei pirkinių. Dėl to papildomai uždirbami pinigai greitai ištirpsta, o finansinė pagalvė taip ir nesusiformuoja.

Nors liepą ECB nusprendė nekeisti palūkanų normų ir paliko jas ties 2,25 proc. lygyje, tačiau artimiausiu metu jos gali būti padidintos iki 2,5 proc. Tokiomis įžvalgomis dalinasi „Citadele" banko vadovė ir valdybos pirmininkė Rūta Ežerskienė.

Didieji šalies bankai už santaupas dar visai neseniai nemokėjo iš esmės nieko. Palieki 30 000 eurų „Swedbank" ar „SEB" sąskaitoje, po metų randi tą pačią sumą, gal kelis centus daugiau dėl apvalinimo. Kredito unija tame pačiame mieste už tokias pat santaupas beveik visada mokėdavo daugiau, ir 2026 metais čia vis dar galima gauti arti 3 procentų palūkanų. Keli šimtai eurų per metus vien už tai, kad pinigai guli sąskaitoje.

Dažnai nedideles paskolas iki 1 tūkst. eurų žmonės renkasi spontaniškai netikėtoms išlaidoms padengti. Tačiau retai kada susimąsto palyginti pasiūlymus. Dėl šios priežasties toks spontaniškumas gali kainuoti daugiau nei tikėtasi.