Būsto pardavimas kartais gali atrodyti kaip paprastas veiksmas - susirandate pirkėją, sutariate dėl kainos ir vėliau paduodate. Tačiau realybė gali būti kitokia. Kartais gyventojai sudarę sandorį sužino, kad nuo gauto pelnos gali reikėti susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). 

Socialiniuose tinkluose praleidžiama nemažai laiko. Kiekvieną dieną juose išpopuliarėja šimtai prekių, kurioms sunku atsispirti. „Luminors“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė atsako kaip priimti geresnius finansinius sprendimus ir atsispirti socialinių tinklų įtakai. 

Vilnietis Jonas 2024-ųjų pavasarį į paskolų refinansavimą žiūrėjo ne kaip į finansinį eksperimentą, o kaip į būdą susigrąžinti bent dalį ramybės po dvejų metų brangių palūkanų. Jo būsto paskolos likutis siekė 150 tūkst. eurų, o tuometinis banko pasiūlymas, anot jo, „atrodė pakenčiamas tik tol, kol nepamatai, ką siūlo kiti“. Bankas jam refinansuojant siūlė 3,8 proc. maržą, ir Jonas jau buvo beveik linkęs sutikti, nes norėjo kuo greičiau užbaigti procesą. Tačiau pažįstamų paragintas jis kreipėsi į kredito tarpininką, kuris po kelių savaičių pateikė kitą variantą – kitas bankas su 3,45 proc. marža. Skirtumas iš pirmo žvilgsnio atrodė nedidelis, bet per 20 metų jis virto maždaug 4800 eurų palūkanų sutaupymu. Tiesa, čia atsirado kita eilutė – 1,5 proc. komisinis mokestis, arba 2250 eurų, ir būtent ši suma Joną, kaip jis pats pasakojo, „nemaloniai supurtė“. Vis dėlto paskaičiavęs grynąją naudą – jis nusprendė eiti iki galo. Po sandorio Jonas sakė nesijautė apgautas, bet ir nebuvo euforiškas: „Nauda yra, bet tarpininko paslauga tikrai nėra stebuklas, už kurį norisi mokėti užmerktomis akimis.“

Pernai kredito unijos augo sparčiai, tačiau sumažėjusių palūkanų pajamų pelnas buvo mažesnis už 2024 m.

SEB banko užsakyto tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma žmonių savo finansinę padėtį vertina teigiamai, tačiau kartais gera finansinė savijauta reiškia finansinį saugumą.