NT rinkai siekiant rekordus vis daugiau lietuvių renkasi būsto paskolas. Daugiau nei pusė šalies gyventojų mano jog dabar yra geriausias laikas įsigyti būstą.  Tokius duomenis atskleidė banko „Luminor“ užsakymu atliktas tyrimas.

Valstybei iki spalio 20-osios platinant gynybos obligacijų emisiją bankas „Swedbank“ pastebi, kad būtent ši investavimo priemonė itin sparčiai populiarėja, auga ją įsigyjančių žmonių, auga skiriamos sumos ir vis dažniau investavimą norintys „išbandyti“ žmonės pradeda nuo gynybos obligacijų įsigijimo.

Naujausi „Luminor“ banko duomenys atskleidžia, kad 35 proc. Lietuvos gyventojų vartojimo paskolas ima vartojimo reikmėms, 28 proc. būsto remontui ir dar 24 proc. automobiliui įsigyti. Kuo Lietuva skiriasi nuo kitų Baltijos šalių apžvelgia „Luminor" banko Vartojimo paskolų verslo plėtros vadovė Rūta Mylė.

Skiria vartojimo reikmėms

„Luminor" banko duomenimis, vidutinė paskolos suma mūsų šalyje siekia apie 6 tūkst. eurų. Pasak ekspertės, Lietuvos gyventojai vartojimo paskolas dažniausiai renkasi būtent vartojimo reikmėms.

„Tai gali būti tiek nenumatytos išlaidos, tokios kaip automobilio remontas ar skubios medicinos paslaugos, tiek sezoniniai pirkiniai, pavyzdžiui, žieminės padangos ar sodo įranga. Paskola tampa priemone užtikrinti finansinį stabilumą, kai mėnesinis biudžetas nepadengia papildomų poreikių", - sako R. Mylė.

Be to, 28 proc. Lietuvos gyventojų vartojimo paskolas ima būsto remontui ar renovacijai.

„Tokios investicijos ilguoju laikotarpiu didina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir būsto vertę. Galime daryti išvadą, kad Lietuvos žmonės į būstą žiūri strategiškai – kaip į ilgalaikę investiciją, kuri gali atsipirkti per mažesnes sąskaitas ir išaugusią būsto vertę", - aiškina R. Mylė.

Lyderiai Baltijos šalyse

Palyginus Baltijos šalis, vidutinė vartojimo paskolos suma Lietuvoje siekia 6 tūkst. eurų, rodo „Luminor" banko duomenys. Ši suma didesnė nei Latvijoje (5 tūkst. eurų) bei Estijoje (5,4 tūkst. eurų).

„Lietuvos gyventojai ryžtasi paskolomis padengti ne tik vartojimo išlaidas, bet ir imtis didesnių projektų, tokių kaip namų remontas ar energinio efektyvumo sprendimai. Siekiant ilgalaikės finansinės naudos, tokie pasirinkimai gali padėti apsaugoti šeimos biudžetą nuo netikėtų išlaidų ateityje.

Vis dėlto skolintis visada būtina atsakingai, atsižvelgiant į savo finansines galimybes ir ilgalaikius įsipareigojimus", - teigia R. Mylė.

Be to, mūsų šalies gyventojai daugiau investuoja ir į savo būsto atnaujinimą – vidutinė vartojimo paskolos suma šiam tikslui siekia 11 tūkst. eurų, o Latvijoje ir Estijoje – po 9 tūkst. eurų.

R. Mylė taip pat atkreipia dėmesį, kad kaimynėje Latvijoje šias paskolas namų atnaujinimui ima vos 18 proc. gyventojų (Lietuvoje – 28 proc.) – 49 proc. jų pinigus išleidžia vartojimo reikmėms.

Lietuva taip pat išsiskiria tarp Baltijos šalių žaliųjų kreditų populiarumu. „Luminor" banko paskolos aplinką tausojantiems automobiliams Lietuvoje yra dvigubai populiaresnės nei Latvijoje ir netgi dešimteriopai nei Estijoje.

„Taigi, galima drąsiai sakyti, kad lietuviai skolinasi atsakingiau. Jie dažniau nei latviai ir estai paskolas ima namų atnaujinimui, tokiu būdu pagerindami savo gyvenimo kokybę ir turto vertę, taip sumažindami ir kasdienes šildymo ar elektros išlaidas.

Taip pat džiugu, kad palyginus su kaimynais, mažesnė dalis mūsų šalies gyventojų pritrūksta lėšų vartojimo reikmėms – Lietuvoje trečdalis vartojimo paskolų imamos nenumatytoms kasdienėms ar sezoninėms išlaidoms, o Latvijoje tam imama beveik pusė visų vartojimo paskolų", - apibendrina ekspertė.

Kodėl net trečdalis smulkaus ir vidutinio verslo paskolų prašymų atmetama?Augęs gyventojų ir verslo kreditavimas, daugiau pritrauktų indėlių, veiklos apimčių augimas - toks buvo Lietuvos bankų sektoriaus pirmasis pusmetis. Nors sektorius pelningas, tačiau dėl mažėjančių palūkanų normų jo pelningumo rodikliai toliau mažėja.

„Formo“ susitarė su bankų „Bigbank“ del 12 mln. eurų paskolos moderniam projektui vystyti. NT projektas „Astronomijos 6“, iškils Žaliakalnio šlaite, Kaune.  Jį planuojama pastatyti per du metus.