Vos ketvirtadalis Lietuvos gyventojų mano, kad 2025-ieji metai bus geresni už 2024-uosius, o beveik penktadalis įsitikinę, kad gyvensime prasčiau. Tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų naudojimo tyrimas.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Lietuvoje gyventojai ir toliau aktyviai skolinasi vartojimo reikmėms bei būstui, todėl bendras namų ūkio kreditų portfelis vis dar auga kur kas sparčiau nei euro zonoje. Sumažėjusių būsto paskolų maržų aplinka skatino gyventojus nelaukti, kol įsigalios refinansavimo pakeitimai, ir jau sausio mėn. persiderėti dėl turimų būsto paskolų sąlygų.
Nuotrauka: Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Indrė Dailydytė © Lietuvos bankas
2021-aisiais, remiantis Pasaulio banko duomenimis, kredito korteles Lietuvoje turėjo tik 11,89 proc. Lietuvos gyventojų, kas yra mažiausias rodikllis visoje ES. Net netoli esančios Lenkija ir Estija turi atitinkamai 24,4 proc ir 34,86 proc. kredito kortelėmis besinaudojančių gyventojų.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Gintarė Švilpaitė, jaunoji ūkininkė iš Vilniaus rajono, LKU kredito unijų grupės narė, yra puikus pavyzdys, kaip tinkamas planavimas siekiant gauti finansavimą gali padėti sėkmingai įgyvendinti ūkio plėtrą.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Bankas „Luminor“ skolina 36,6 mln. eurų „Evecon“ grupei, kuri ketina pastatyti naujų 69 MW saulės elektrinių, o nedidelė kredito dalis bus skiriama ankstesnių įsipareigojimų refinansavimui.
Nuotrauka: Saulės jėgainės Jurbarke ir Išlauže © „Luminor“