Siūloma didinti Lietuvos banko galias bankų jungimo ir turto perdavimo atveju

Pastaruoju metu sumažėjus konkurencijai tarp bankų Vyriausybė siūlo padidinti Lietuvo banko galias. Šiuo metu bankas riboja ir vertina tik bankų susijungimą, tačiau perimant kito banko kontrolę ar turtą tai nėra vertinama. Tokiu atveju bankų koncentracija ir atskirų bankų vaidmuo rinkoje gali didėti be kontrolės. Manoma, kad ir dėl to būsto paskolų norma yra didesnė nei prieš 5 metus.

102030

Lietuvoje didėjant bankų koncentracijai, Vyriausybė siūlo išplėsti Lietuvos banko (LB) įgaliojimus riboti riziką, jei ji kiltų dėl pernelyg didelės atskirų bankų svarbos visai finansų sistemai. 

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Finansų ministerijos parengtoms Bankų įstatymo pataisoms, kurios suteiktų teisę centriniam bankui vertinti bankų sandorius, atsižvelgiant į jų keliamą riziką.

Pataisas dar turės priimti Seimas. 

Pasak LB Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausiojo ekonomisto Algirdo Prapiesčio, tokias pataisas centrinis bankas inicijavo dar 2016 metais.

„Jungiantis bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems sektoriaus dalyviams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o jų reikšmė išaugo – šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra tarp kelių labiausiai koncentruotų Europos Sąjungoje“, – komentare BNS sakė A. Prapiestis.

Jo teigimu, šiuo metu Bankų įstatymas numato, kad LB nuomonė įtakos sandoriui turėtų tik jungiant bankus, o, pavyzdžiui, įgyjant kito banko kontrolę ar vienam jų perleidžiant turtą, to galima išvengti.

„Tai reiškia, kad tokių sandorių galimai keliama sisteminė rizika nebūtų vertinama. Įgyvendinus Bankų įstatymo pakeitimus ir bankams planuojant sudaryti sandorį, kuris didintų koncentraciją rinkoje, Lietuvos bankui būtų sudarytos galimybės iš anksto identifikuoti galimus sisteminės rizikos pokyčius ir, esant poreikiui, imtis veiksmų siekiant juos sustabdyti“, – aiškino A. Prapiestis.

Jei pataisos bus priimtos, LB leidimą reikės gauti bankams jungiantis, įsigyjant didelę banko turto dalį, jei ji bendroje bankų sistemoje padidės daugiau nei 1 proc. punktu, bankui įsigyjant kito banko įstatinio kapitalo kvalifikuota dalį – jos apskaičiavimo metodiką bus tvirtinama vėliau.

Finansų ministerijos teigimu, tai leis Lietuvos bankui laiku identifikuoti rizikas, įvertinti pokyčius rinkoje ir prireikus imtis priemonių.

„Lietuvos bankų sektorius šiuo metu yra trečias labiausiai koncentruotas Europos Sąjungoje po Estijos ir Graikijos. Be to, padidėjus koncentracijai, būsto paskolų palūkanų normos, 2015 metais buvusios tarp mažiausių euro zonoje, per ketverius metus padidėjo beveik pusantro karto ir šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje“, – aiškinamajame rašte teigia Finansų ministerija.  

LB duomenimis, didžiausi šalyje bankai „Swedbank“ ir SEB gruodžio pabaigoje kartu valdė 61,6 proc. visų bankų turto, 60,2 proc. paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų portfelio, 64,9 proc. indėlių.

2018-ųjų pabaigoje šie rodikliai buvo atitinkamai 60,2 proc., 58,5 proc. ir 66 procentai.

Numatoma, kad Bankų įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos 1 dienos. 

Top