Lietuvos skolinimasis vyksta pagal planą

Valstybės iždo departamento direktoriaus Audriaus Želionio teigimu, visi skolinimosi planai 2019 metais įgyvendinti beveik taip, kaip buvo planuota. Iš viso pasiskolinta 3.1 mlrd. eurų ir tai yra 100 mln. eurų mažiau, nei planuota.

skola

Vyriausybė šiemet skolinosi aktyviai ir sėkmingai. Vidaus rinkoje rengtuose aukcionuose išplatintų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) nominali vertė buvo penktadaliu didesnė nei 2018-aisiais, tarptautinėse kapitalo rinkose išplatintos dvi skirtingos trukmės euroobligacijų emisijos, o metų pabaigoje valstybės iždą pasiekė antroji Europos investicijų banko (EIB) paskolos dalis.

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus Audriaus Želionio teigimu, šių metų skolinimosi planai įgyvendinti praktiškai taip pat kaip ir buvo planuota. „Didžioji dalis lėšų pasiskolinta tarptautinėse rinkose ruošiantis kitų metų euroobligacijų išpirkimui, toliau pagal apimtį ėjo vidaus aukcionai, o trečia komponente buvo EIB paskolos dalies gavimas.

Iš viso pasiskolinome apie 3,1 mlrd. eurų, tai yra kiek mažiau nei planuoti beveik 3,2 mlrd. eurų“, – BNS sakė A. Želionis. „Kiek mažesnį skolinimąsi lėmė finansinių srautų persistumdymas, nes iš 2018-ųjų į šiuos metus persikėlė šiek tiek didesnis finansų likutis“, – pridūrė jis. Tarptautinėse rinkose pasiskolinta 1,5 mlrd. eurų Tarptautinėse kapitalo rinkose Lietuva šiemet pasiskolino 1,5 mlrd. eurų, birželio mėnesį išleisdama dvi skirtingos trukmės euroobligacijų emisijas – 650 mln. eurų nominalios vertės 10 metų ir 850 mln. eurų nominalios vertės 30 metų.

Už euroobligacijas gautais pinigais užtikrintas lėšų rezervas 1,3 mlrd. eurų vertės euroobligacijų emisijai 2020 metų vasarį išpirkti. Pasak A. Želionio, sprendimą skolintis birželio mėnesį lėmė noras išvengti neapibrėžtumų dėl antrąjį pusmetį vykusio Europos Centrinio Banko vadovo pasikeitimo, naujos Europos Komisijos formavimo ir ES šalių biudžetų vertinimo, Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) deklaruoto bet taip ir neįgyvendinto tikslo spalio pabaigoje įgyvendinti „brexitą“ ir pasitraukti iš ES.

„Euroobligacijas nusprendėme platinti birželio 12 dieną, tą pačią datą pasirinko ir Ispaniją, Italija bei Kroatija, todėl likvidumo spaudimas buvo gana didelis. Nepaisant to, mūsų obligacijų paklausa siekė 4 mlrd. eurų, kas rodo labai didelį pasitikėjimą Lietuva. Įdomu ir tai, kad nors Italija taip pat skolinosi nemažą sumą, mūsų obligacijų platinime šios šalies investuotojai taip pat dalyvavo pakankamai aktyviai“, – sakė A. Želionis.

Dešimties metų euroobligacijų emisija yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją – už ją mokamos 0,5 proc. metinių palūkanų. Gruodžio viduryje Lietuva taip pat gavo antrąją Europos investicijų banko (EIB) 1,3 mlrd. eurų paskolos dalį – už 300 mln. eurų.

EIB paskolos lėšos naudojamos ES fondų investicijų veiksmų programos bendrajam finansavimui užtikrinti. Pirmąją EIB paskolos dalį, kurios dydis taip pat yra 300 mln. eurų, Lietuva gavo 2015 metais. Anot A. Želionio, kada bus imama trečia EIB paskolos dalis kol kas neapsispręsta, tačiau kitų metų skolinimosi planuose jos nėra. Skolinimo vidaus rinkoje planai šiemet įgyvendinti sėkmingai Vidaus rinkoje VVP nominalia verte šiemet išplatinta už 1,27 mlrd. eurų - 21,8 proc. daugiau nei 2018 metais (1,043 mlrd. eurų).

Paskutinis VVP aukcionas šiemet įvyko gruodžio 9 dieną „Vidaus rinkoje viskas vyko sklandžiai, tiesa, pasiskolinome kiek daugiau nei planavome, nes 200 mln. eurų mažiau pasiskolinome tarptautinėse rinkose. Verta pažymėti ir tai, kad nuo spalio turime naują aukcionų dalyvį – Austrijos „Erste Group Bank“, kuris išplėtė investuotojų geografiją ir įnešė papildomą konkurencinį elementą“, – aiškino A. Želionis.

Vidaus rinkoje platintų obligacijų paklausos ir pasiūlos santykis (angliškai bid to cover ratio), pernai buvęs 2,3 karto, šiemet išaugo iki 2,9 karto. Obligacijų paklausa šiemet siekė 3,626 mlrd. eurų, aukcionuose patenkinta 35 proc. paklausos. „Akivaizdu, kad bendras rinkos likvidumas yra didelis, nes investavimo galimybės yra pakankamai ribotos. Teigiamų pelningumų paieška dabar yra vienas iš didžiausių iššūkių“, – teigė A. Želionis. „

Paklausos augimą taip taip galima sieti ir su jau minėtu „Erste Group Bank“ atėjimu“, – pridūrė jis. Vidaus rinkoje aktyviausiai skolintasi antrąjį ketvirtį, kai VVP nominalia verte išplatinta už 366 mln. eurų (28,8 proc. visų šiemet išplatintų VVP), o pasyviausias buvo ketvirtasis ketvirtis, per kurį jų išplatinta už 270 mln. eurų (21,3 proc.). Pirmąjį ir trečiąjį ketvirtį VVP išplatinta atitinkamai už 307 ir 327 mln. eurų (24,2 proc. ir 25,7 proc.). „Metų pabaigoje skolinimosi apimtys tradiciškai būna mažesnės, tai atsispindi ir mūsų skelbiamuose išankstiniuose aukcionų tvarkaraščiuose“, - sakė A. Želionis.

Trečiąjį ketvirtį po maždaug pusantrų metų pertraukos vėl buvo užfiksuotos neigiamos vidutinės palūkanos, o iki metų pabaigos neigiamomis palūkanomis Vyriausybė iš viso skolinosi 12-oje aukcionų. Neigiamos palūkanos fiksuotos trejų ir penkerių metų trukmės VVP emisijų papildymo aukcionuose, taip pat viename septynerių metų trukmės emisijos papildymo aukcione. Paklausiausios išlieka trejų ir penkerių metų obligacijos Per šiuos metus surengta 49 Vyriausybės obligacijų pirminio platinimo ir papildymo aukcionai, visi VVP aukcionai įvyko.

„Šiemet platinome keturių trukmių – trejų, penkerių, septynerių ir dešimties metų obligacijas. Populiariausios buvo penkerių metų trukmės obligacijos, jų paklausa buvo didžiausia, tačiau kitos trukmės obligacijos taip pat buvo sėkmingos“, – sakė A. Želionis. Finansų ministerija šiemet tradiciškai nerengė trumpalaikių, iki vienerių metų trukmės, iždo vekselių aukcionų – paskutinis toks aukcionas vyko 2015-ųjų sausio pabaigoje. Anot A. Želionio, kitąmet jie taip pat neplanuojami, tačiau visiškai šio instrumento neatsisakoma. „Įvertinus tai, kad penkerių metų obligacijų pajamingumai buvo neigiami, iki metų trukmės vertybiniai popieriai yra nepatrauklus tiek rinkai, tiek mums nėra prasmės juos leisti“, – aiškino A. Želionis.

Platindama taupymo lakštus, Finansų ministerija iš gyventojų ir nepelno įstaigų per dešimt šių metų mėnesių pasiskolino 4,6 mln. eurų. „Šios srities mes ypatingai neskatiname, tačiau visiškai jų atsisakyti ketinimų taip pat nėra. Galima sakyti, kad taupymo lakštai išlieka tokioje palaikymo būklėje. Visgi šis instrumentas yra brangiau kainuojantis, kelerius metus iš eilės dėl jo sulaukiame ir Valstybės kontrolės kritikos, todėl didesnių pastangų čia nededame“, – teigė A. Želionis. „Jei taupymo lakštų dabar atsisakytume ir ateityje padidėtų jų poreikis, viską nuo nulio kurti būtų labai sudėtinga. Taip ir laikome juos kaip kokį garo taukinį ant atsarginių bėgių“, – pridūrė jis.

Kitąmet vidaus rinkoje planuojama skolintis 1,3 mlrd. eurų, platinti euroobligacijas 2020 metais vidaus rinkoje leidžiant VVP bei mažmeniniams investuotojams skirtus taupymo lakštus, Vyriausybė planuoja pasiskolinti apie 1,3 mlrd. eurų. Aukcionuose investuotojams bus siūlomos 3 metų, 4–6 metų ir 7–10 metų likutinių trukmių obligacijos. „Numatome toliau palaikyti jau tradicinėmis tapusias obligacijų trukmes, taip pat turime planų vidaus rinkoje pabandyti išplatinti ir 12 metų trukmę, žiūrėsime, kiek tai bus patrauklu. (...)

Žiūrint į tai, kad paklausa yra pakankamai aktyvi dešimties metų trukmei, manyčiau, kad ir 12 metų obligacijų perspektyvos turėtų būti pakankamai šviesios“, – tvirtino A. Želionis. Tarptautinėse rinkose kitąmet planuojama pasiskolinti apie 1,4 mlrd. eurų. Kada galėtų būti platinamos euroobligacijas kol kas nėra apsispręsta. „Obligacijų trukmės ir pelningumo santykis išlieka vienu iš aktualiausių klausimų, trukmės ilginimas siekiant išlaikyti tam tikrus pelningumus bus vienas iš komponentų dėliojant skolinimosi strategiją 2020 metais. (...) Likvidumo prasme kažkokių didelių baimių kol kas lyg ir nesimato, tačiau neaiškumų išlieka dėl geopolitinių dalykų, pradedant sprendimais dėl brexito ir baigiant kitų metų pabaigoje vyksiančiais JAV prezidento rinkimais“, – sakė A. Želionis.

„Kitaip tariant, pagrindinis dalykas bus pasirinkti pakankamai optimalų langą, kada tinkamai išeiti į rinkas. Turime tą pasirinkimą padaryti einant metams ir priimsime jį atsižvelgiant į esamą situaciją“, – pridūrė jis. Apie 0,08 mlrd. eurų kitąmet planuojama pasiskolinti iš Europos Tarybos vystymo banko. Prognozuojamas finansavimo poreikis 2020 metais sudarys apie 4,13 mlrd. eurų, didžiausią jo dalį sudarys išankstinis 1,1 mlrd. eurų lėšų kaupimas euroobligacijoms 2021 metų kovą išpirkti. Apie 2,19 mlrd. eurų bus skirta skolai grąžinti, iš jų 0,77 mlrd. eurų teks vidaus skolai ir 1,42 mlrd. eurų - užsienio skolai.

Didžiausią dalį užsienio skolos grąžinimų sudaro 2020 metų vasarį išperkama 1,33 mlrd. eurų euroobligacijų emisija, kurios išpirkimui lėšos sukauptos 2019 metais. Numatoma, kad valstybės skola, kuri šių metų pabaigoje turėtų siekti 36,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2020 metų pabaigoje sudarys apie 17,846 mlrd. eurų, arba 35,1 procento. Eliminavus euroobligacijų išpirkimui sukauptas lėšas, valstybės skola sudarytų atitinkamai 33,7 proc. ir 32,9 proc. BVP.

Rašykite komentarą...
Jūs esate svečias
Komentuoti kaip svečiui
Komentaras kraunamas... Komentaras bus atnaujintas už 00:00.

Būkite pirmas pakomentavęs.

Top