Visa augimo suma 3.3 mln. eurų, o visas kredito unijų turtas buvo beveik 745 mln. eurų.

2019 m. spalio 1 d. kredito unijų pateiktais duomenimis, visos kredito unijos vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus, o sektoriaus veikla ir toliau buvo pelninga. 2019 m. devynių mėnesių kredito unijų sektoriaus veiklos rezultatas buvo 3,3 mln. Eur pelnas. Pateiktų ataskaitų duomenimis, 2019 m. spalio 1 d. kredito unijų rinkos turtas sudarė 744,4 mln. Eur. Palyginti su praėjusiais laikotarpiais, didelių pokyčių kredito unijų rinkoje neįvyko. Aptariamu laikotarpiu šiame sektoriuje veikė trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) grupė, vienijusi 48 kredito unijas, Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) grupė, vienijusi 11 kredito unijų, ir 4 persitvarkančios į bankus kredito unijos.

Kaip ir anksčiau, didžiausią kredito unijų rinkos dalį (59 %) sudarė LCKU grupės turtas, o kitą dalį – JCKU grupės ir persitvarkančių į bankus kredito unijų turtas (žr. 1 pav.). Centrinės kredito unijos grupės. 2019 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje centrinės kredito unijos (CKU) licencijas turėjo dvi CKU, kurios ne tik teikia finansines paslaugas, bet ir privalo palaikyti savo narių kredito unijų likvidumą, užtikrinti jų mokumą, stebėti ir tikrinti jų prisiimamą riziką. Taip pat CKU turi užtikrinti CKU grupės riziką ribojančių reikalavimų vykdymą.

Bendras abiejų CKU grupių turtas, kurio didžioji dalis (72 %) buvo LCKU grupės turtas, per 2019 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo 22,7 mln. (3,9 %) ir 2019 m. spalio 1 d. sudarė 604,6 mln. Eur. Turto augimą lėmė 19,4 mln. Eur (iki 520,9 mln. Eur) padidėję indėliai, kurie, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, buvo pagrindinis CKU grupių finansavimosi šaltinis. Pagrindinė indėlių didėjimo priežastis – kredito unijos pritraukė daugiau lėšų, kredito unijų nariams pradėjus gauti lėšų už parduotą žemės ūkio produkciją. Nagrinėjamu laikotarpiu CKU grupių turto struktūra iš esmės nesikeitė, didžiausią turto dalį (77 %) sudarė paskolos, daugiausia jų suteikta kredito unijų nariams. Analizuojamu laikotarpiu paskolų portfelis padidėjo 26,3 mln. – iki 467,7 mln. Eur, o jo augimas buvo finansuotas tiek pritrauktais naujais indėliais, tiek kredito unijų CKU narių anksčiau pritrauktomis lėšomis. Beveik šeštadalį turto sudarė CKU grupių investicijos į SVP, o kitą turto dalį (7 %) – lėšos Lietuvos banke, grynieji pinigai, lėšos bankuose ir kitas turtas.

CKU grupių įsipareigojimai 2019 m. trečiąjį ketvirtį buvo 551,6 mln. Eur – per laikotarpį jie padidėjo 20 mln. Eur (3,8 %). Pagrindinę įsipareigojimų dalį (94 %) sudarantys kredito unijų narių indėliai buvo ir pagrindinis įsipareigojimų augimo veiksnys – jie per ketvirtį išaugo 19 mln. Eur (3,9 %). 2019 m. trečiąjį ketvirtį abi CKU grupės veikė pelningai. Per 9 šių metų mėn. LCKU grupė gavo 0,8 mln., o JCKU grupė – 1 mln. Eur pelno. Remiantis priežiūros tikslams pateiktais duomenimis, abi CKU grupės vykdė joms nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus, nurodytus 1 lentelėje. Mažesniam abiejų CKU grupių kapitalo pakankamumo rodikliui įtakos turėjo per ketvirtį augęs kapitalo poreikis kredito rizikai, kylančiai dėl didėjusio skolinimo, padengti. Pagrindinio CKU grupių likvidumo rodiklio – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio – reikšmė beveik keturis kartus viršijo nustatytą minimalų 100 proc. reikalavimą ir sudarė 379,3 proc. (žr. 2 lentelę). Aukštą likvidumo lygį, kaip ir ankstesnį ketvirtį, nulėmė LCKU, JCKU ir jų narių kredito unijų sukauptas likvidusis turtas (grynieji pinigai, Lietuvos banke laikomos lėšos ir ES šalių vyriausybių vertybiniai popieriai (VP)) – jis šiek tiek daugiau kaip du kartus viršijo visą netenkamų pinigų srautą.

CKU stebi ir prižiūri savo narių prisiimamą riziką, jose kaupiamos stabilizacijos fondų lėšos, iš jų prireikus būtų atkuriamas kredito unijų mokumas. 2019 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje LCKU ir JCKU stabilizacijos fondas sudarė atitinkamai 2,2 mln. ir 0,35 mln. Eur. LCKU stabilizacijos fondo apimtis analizuojamu laikotarpiu sumažėjo dėl suteiktos 0,5 mln. Eur subordinuotosios paskolos vienai kredito unijai, tačiau dalį šio sumažėjimo kompensavo kredito unijų LCKU narių sumokėtos privalomosios įmokos į stabilizacijos fondą, tad bendras pokytis siekė 0,3 mln. Eur. JCKU stabilizacijos fondo apimtis nesikeitė.

Pažymėtina, kad iki 2028 m. stabilizacijos fonde turi būti sukaupta ir laikoma ne mažiau kaip 1 proc. LCKU, JCKU ir jų narių kredito unijų turto sumos. Analizuojamo laikotarpio duomenimis, LCKU stabilizacijos fondą sudarė 0,4, o JCKU – 0,18 proc. atitinkamos CKU ir jos narių turto sumos. Taigi, siekdamos tinkamai vykdyti joms priskirtą funkciją, CKU privalės padidinti stabilizacijos fondą iki reikalaujamo dydžio.

Likvidumo palaikymo rezerve, kurį CKU sudaro savanoriškai, aptariamo ketvirčio pabaigoje LCKU sukauptos lėšos sudarė 3,7 mln., o JCKU − 1,3 mln. Eur. Persitvarkančios į bankus kredito unijos. 2019 m. spalio 1 d. veikė 4 kredito unijos, pradėjusios persitvarkymo į specializuotą banką procesą. Šios kredito unijos persitvarkymo procesą turi užbaigti iki 2023 m. sausio 1 d. Kaip ir praėjusį ketvirtį, kredito unijoms, persitvarkančioms į specializuotus bankus, buvo būdingas spartus turto augimas. Aptariamu laikotarpiu šios grupės kredito unijų turtas išaugo 6,4 proc. ir 2019 m. spalio 1 d. sudarė 139,8 mln. Eur (daugiau kaip 18 % veikiančių kredito unijų turto).

Trečiąjį ketvirtį sparčiai augo priimti indėliai ir pajinis kapitalas, o suteiktos paskolos augo lėčiau nei praėjusį ketvirtį. Persitvarkančių į specializuotus bankus kredito unijų priimti indėliai išaugo beveik 7,4 mln. Eur (6 %), pajinis kapitalas – beveik 0,5 mln. (6,7 %), suteiktos paskolos – 7 mln. Eur (7 %), lėšos bankuose – 1,5 mln. Eur (8,9 %). 2019 m. spalio 1 d. persitvarkančios į bankus kredito unijos savo nariams ir asocijuotiesiems nariams buvo išdavusios 107 mln. Eur paskolų (20 % veikiančių kredito unijų suteiktų paskolų). Auganti kreditavimo apimtis teigiamai veikė šių kredito unijų veiklos rezultatą, per devynis šių metų mėnesius jos uždirbo 1,2 mln. Eur pelno, arba daugiau kaip trečdalį veikiančių kredito unijų pelno. Pažymėtina, kad visos persitvarkančios kredito unijos jau yra sukaupusios 1 mln. Eur mažiausią reikalaujamą nuosavą kapitalą.

Kredito unijos, persitvarkančios į specializuotus bankus, vykdė joms nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Pateiktų 2019 m. spalio 1 d. ataskaitų duomenimis, bendras kredito unijų, persitvarkančių į specializuotus bankus, kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 10,73 proc. (2019 m. minimalus reikalaujamas – 8,7 %), likvidumo rodiklis – 372,9 proc. (minimalus reikalaujamas – 100 %). Kredito unijos. 2019 m. spalio 1 d. finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas Lietuvos bankui pateikė 63 kredito unijos, vienijusios 160,4 tūkst. narių. Nagrinėjamu laikotarpiu ir toliau vyko kredito unijų jungimosi procesas. 2019 m. trečiąjį ketvirtį toliau vyko keturių kredito unijų – Mažeikių kredito unijos, Naftininkų kredito unijos, kredito unijos Skuodo bankelis ir Sedos kredito unijos reorganizavimo procesas. Šių kredito unijų reorganizavimo procesą tikimasi užbaigti 2020 m. pradžioje. 2019 m. trečiąjį ketvirtį kredito unijų turtas padidėjo 4,8 proc. ir, pateiktų 2019 m. spalio 1 d. ataskaitų duomenimis, sudarė 744,5 mln. Eur, arba 2,6 proc. bankų sistemos turto (prieš metus – 2,6 %). Sektoriaus turto apimties pokytį nulėmė neterminuotųjų indėlių augimas daugiausia žemdirbius vienijančiose kredito unijose, jų nariams pradėjus gauti lėšų už parduotą žemės ūkio produkciją, ir terminuotųjų indėlių augimas.

2019 m. trečiąjį ketvirtį kredito unijų suteiktos paskolos padidėjo beveik 33 mln. Eur, arba 6,4 proc. (nuo metų pradžios – 13,7 %). Aptariamo laikotarpio pabaigoje kredito unijos savo nariams buvo suteikusios 546,1 mln. Eur paskolų, iš jų 439,1 mln. Eur fiziniams asmenims ir 107 mln. Eur paskolų juridiniams asmenims.

2019 m. spalio 1 d. suteiktos paskolos sudarė 73,3 proc. kredito unijų turto (prieš metus – 65,6 %). Kaip ir praėjusį ketvirtį, paskolų portfelio augimą lėmė aktyvus fizinių asmenų kreditavimas – aptariamu laikotarpiu šiems nariams suteiktos paskolos padidėjo 27,3 mln. Eur (juridiniams asmenims – 5,7 mln. Eur). Pateiktų ataskaitų duomenimis, daugiausia augo būsto paskolų apimtis bei jų dalis paskolų portfelyje. Fiziniams asmenims suteiktos paskolos augo sparčiau nei paskolos juridiniams asmenims, dėl to šių paskolų dalis paskolų portfelyje ir toliau didėjo. Fiziniams asmenims suteiktos paskolos laikotarpio pabaigoje sudarė net 80,4 proc. paskolų portfelio. Aptariamą laikotarpį nežymiai išaugo (1 %) kredito unijų sudaryti specialieji atidėjiniai paskoloms (galimiems paskolų nuvertėjimo nuostoliams padengti), tačiau šis pokytis neturėjo reikšmingos įtakos kredito unijų veiklos rezultatui. 2019 m. spalio 1 d. specialieji atidėjiniai paskoloms sudarė 9,6 mln. Eur (prieš metus –13,7 mln. Eur).

Dėl augančio paskolų portfelio bei kredito unijų taikomų paskolų riziką mažinančių priemonių specialiųjų atidėjinių ir paskolų santykis sumažėjo iki 1,7 proc. (prieš metus šis rodiklis sudarė 2,9 %), o neveiksnių paskolų1 dalis – iki 12,7 proc. paskolų portfelio (prieš metus šis rodiklis buvo 16,2 %). Nors minėti rodikliai gerėjo tris ketvirčius iš eilės, tačiau pažymėtina, kad kai kurių kredito unijų paskolų portfeliuose išaugo paskolų, kurių skolinius įsipareigojimus vėluojama vykdyti ilgiau negu 60 d. iš eilės, dalis. Todėl ateityje šios kredito unijos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų, neigiamai paveiksiančių jų kapitalą. Antrąjį ketvirtį iš eilės augęs paskolų poreikis lėmė kredito unijų turto struktūros pokyčius – ir toliau didėjo suteiktų paskolų apimtis ir jų dalis turte, o kredito unijų investicijų į VP mažėjimas nebuvo toks ženklus, kaip praėjusį ketvirtį. Kredito unijų investicijos į VP per aptariamą laikotarpį sumažėjo 0,4 mln. Eur (1,1 %) – iki 37,3 mln. Eur, o jų dalis, palyginti su augusiu kredito unijų turtu, sumažėjo 0,3 proc. p. – iki 5 proc. Kaip ir prieš metus, didžiąją VP portfelio dalį (93,3 %) sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės VP.

Kaip ir praėjusį ketvirtį, visos kredito unijos su nemaža atsarga vykdė nuo 2018 m. spalio 1 d. įsigaliojusių Kredito unijų investavimo į ne nuosavybės vertybinius popierius taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimą dėl VP portfelio dalies balansiniame turte dydžio – analizuojamu laikotarpiu VP sudarė ne daugiau kaip 30 proc. jų balansinio turto. Šešių kredito unijų investicijos į VP sudarė daugiau kaip 10 proc. jų balansinio turto (dviejų persitvarkančių kredito unijų šios investicijos siekė maždaug 16–18 % jų balansinio turto). Pagrindinis kredito unijų finansavimosi šaltinis ir toliau yra priimti indėliai − jais buvo finansuojama 87 proc. kredito unijų turto. Kredito unijų priimti indėliai trečiąjį ketvirtį išaugo 29,8 mln. Eur (4,8 %) ir 2019 m. spalio 1 d. sudarė 646,7 mln. Eur. Aptariamu laikotarpiu augo tiek terminuotieji (2,6 %), tiek ir neterminuotieji indėliai (12,6 %).

Kredito unijų nariams pradėjus gauti lėšas už parduotą žemės ūkio produkciją neterminuotieji indėliai padidėjo 17,5 mln. Eur ir 2019 m. spalio 1 d. sudarė apie ketvirtadalį (156 mln. Eur) visų indėlių. Aptariamu laikotarpiu terminuotieji indėliai augo lėčiau nei antrąjį ketvirtį ir laikotarpio pabaigoje sudarė apie 76 proc. (490,6 mln. Eur) visų indėlių. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, terminuotųjų indėlių portfelis daugiausia augo didžiuosiuose miestuose veikiančiose kredito unijose. Per 2019 m. trečiąjį ketvirtį kredito unijų įsiskolinimas CKU nežymiai išaugo (0,2 mln. Eur) ir 2019 m. spalio 1 d. sudarė 33,2 mln. Eur. Pažymėtina, kad aptariamu laikotarpiui 1,1 mln. Eur išaugo CKU kredito unijoms suteiktos subordinuotosios paskolos, o kitos paskolos sumenko 0,8 mln. Eur. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, didžiausią indėlių portfelio dalį (96,3 %) sudarė fizinių asmenų indėliai, nes gyventojai ir toliau renkasi indėlius kaip lėšų taupymo ir investavimo priemonę. Kredito unijų pateiktų ataskaitų duomenimis, nagrinėjamu laikotarpiu palūkanų normas už 12 mėn. trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 16 kredito unijų, daugumos kredito unijų mokamos palūkanos už šiuos indėlius siekė ne mažiau nei 1 proc.

Trečiąjį ketvirtį augant kredito unijų narių skaičiui ir sparčiai didėjant kredito unijų nariams suteiktoms paskoloms, pajinis kapitalas augo sparčiau. Aptariamu laikotarpiu pajinis kapitalas išaugo 1,4 mln. Eur (3 %) ir 2019 m. spalio 1 d. sudarė 48 mln. Eur. Pajinio kapitalo padidėjimui didelės įtakos turėjo kai kurių kredito unijų, persitvarkančių į specializuotus bankus, pajinio kapitalo augimas ir augantys papildomi pajiniai įnašai, susiję su kredito unijos nariams suteiktomis paskolomis. Pateiktų ataskaitų duomenimis, kredito unijų tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, per trečiąjį ketvirtį išaugo 4,6 proc. (iki 44,9 mln. Eur), o toliau augusi tvarių pajų dalis analizuojamo laikotarpio pabaigoje sudarė 93,4 proc. pajinio kapitalo.

Kitą pajinio kapitalo dalį sudarantys netvarūs papildomi pajai nuo 2018 m. sausio 1 d. neįtraukiami į kredito unijos perskaičiuotą kapitalą, naudojamą apskaičiuojant su kapitalu susijusius veiklos riziką ribojančius normatyvus, gali būti grąžinti nariams, pateikusiems prašymus dėl jų grąžinimo, be Lietuvos banko leidimo. Ataskaitinę datą kredito unijos turėjo 3,2 mln. Eur netvaraus papildomo pajinio kapitalo. Pateiktų ataskaitų duomenimis, 2019 m. devynių mėnesių kredito unijų sektoriaus veiklos rezultatas buvo 3,3 mln. Eur pelnas. Pelningai dirbusios 49 unijos uždirbo 4,3 mln. Eur pelną, o 14 kredito unijų patyrė 1 mln. Eur nuostolį. 2018 m. devynių mėnesių kredito unijų pelnas taip pat sudarė 3,3 mln. Eur pelno (pašalinus kredito unijos „Mano unija“, tapusios specializuotu banku, poveikį 2,8 mln. Eur pelno).

Palyginus 2019 m. devynių mėnesių kredito unijų pajamų ir išlaidų pokytį su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, matyti, kad praėjusio laikotarpio veiklos rezultatui reikšmingos įtakos turėjo kredito unijų vertės atkūrimas, sudaręs 1,4 mln. Eur, o aptariamu laikotarpiu jis sumažėjo iki 0,5 mln. Eur. 2019 m. suaktyvėjęs kreditavimas ir kredito unijų turto struktūros pokyčiai palankiai veikė sektoriaus veiklos rezultatą. Analizuojamu laikotarpiu augęs skolinimas turėjo teigiamą įtaką veiklos rezultatui – kredito unijos uždirbo 17 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 17 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Kaip paprastai, didžiausią aptariamo laikotarpio kredito unijų pajamų dalį (81 %, arba 1,4 proc. p. daugiau negu 2018 m. atitinkamą laikotarpį) sudarė palūkanų pajamos. Didžiausia aptariamo laikotarpio išlaidų dalis (64 %) teko operacinėms išlaidoms, kurios, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, išaugo (2,1 mln. Eur) ir kurioms padengti prireikė 55 proc. (3 proc. p. daugiau nei 2018 m. atitinkamu laikotarpiu) pajamų. Ataskaitinę datą visos kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Lietuvos banko interneto svetainėje viešai skelbiama informacija apie kiekvienos kredito unijos metų ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos rodiklius bei veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą.