Kreditų akcija - pirmas kreditas nemokamai

Lietuvos bankų asociacija dalinasi mitais ir faktais apie finansų sektorių

Reaguodama į tolimesnius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlomą bankų ir finansų institucijų aktyvų mokestį LBA pateikia populiariausius mitus ir faktus apie bankus, jų sektorių.

report 3050965 640

Mitas #1. Bankai menkai prisideda mokesčiais į valstybės biudžetą

  • Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2018 metais Lietuvos finansų sektorius sumokėjo 212 mln. eurų mokesčių. Iš jų:
    • Pridėtinės vertės mokestis – 111 mln. eurų;
    • Pelno mokestis – 60 mln. eurų;
    • Su darbo santykiais susiję mokesčiai – 38 mln. eurų;
    • Nekilnojamojo turto mokestis – 1,9 mln. eurų;
    • Kiti mokesčiai – 1,1 mln. eurų.

Mitas #2. Lietuvoje veikiančių bankų pelnai – didžiausi Europoje

  • Šalies bankų sektoriaus pelnas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Europos centrinio banko duomenimis Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2018 metais uždirbo 358 mln. eurų, kai tuo metu bankai Estijoje uždirbo 377 mln. eurų, Lenkijoje – 3 376 mln. eurų.

    Detalūs ES bankų sektoriaus pelno duomenys pateikiami 1 pav.

  • Statistikos departamento duomenimis, lyginant su kitomis ekonominės veiklos rūšimis Lietuvoje, bankų sektoriaus pelnas taip pat nėra išskirtinis. Palyginimui – skirtingų sektorių pelno rodikliai 2017 metais:

    • Apdirbamosios gamybos sektorius – 1969 mln. eurų pelno;

    • Prekybos sektorius – 1938 mln. eurų pelno;

    • Transporto sektorius – 1156 mln. eurų pelno;

    • Nekilnojamojo turto operacijų sektorius – 625 mln. eurų pelno;

    • Statybos sektorius – 424 mln. eurų pelno;

    • IT sektorius – 422 mln. eurų pelno;

    • Finansų sektorius – 239 mln. eurų pelno.

  • Įvertinus gyventojų skaičių, Lietuvos bankų sektoriaus pelnas vienam gyventojui taip pat yra vienas mažesnių Europos Sąjungoje. 2018 metais santykinis bankų sektoriaus pelnas vienam gyventojui siekė 126 eurus, Latvijoje – 142 eurus, Estijoje – 286 eurus.

Mitas #3. Bankai nieko nesukuria

  • LBA duomenimis, Lietuvos bankų sektoriuje dirba 7550 darbuotojų. Apie 5000 šių darbuotojų dirba užsienio rinkoms, kitaip tariant – eksportuoja finansines paslaugas į užsienį.

  • Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių bankų pelno grąžinama į Lietuvos ekonomikos plėtrą paskolų pavidalu. 2018 metais šitaip į Lietuvos ekonomiką sugrįžo net 135 mln. eurų.

  • Statistikos departamento duomenimis, finansų sektorius reikšmingai prisideda prie Lietuvos ekonomikos: net 745 mln. eurų bendrajame šalies vidaus produkte 2018 metais buvo sukurta bankų.

Mitas #4. Lietuvoje veikiančių bankų paslaugos – vienos brangiausių Europoje

  • Būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra mažiausios, lyginant su artimiausiomis Baltijos kaimynėmis. Europos centrinio banko duomenimis, 2019 metų rugsėjį palūkanos Lietuvoje siekė 2,38 %, tuo metu Latvijoje – 2,69 %, o Estijoje – 2,61 %.
  • Kitose Europos Sąjungos valstybėse palūkanos taip pat didesnės nei Lietuvoje. Maltoje paskolų palūkanos siekia 2,56 %, Airijoje – 2,69 %, Graikijoje – 3,09 %.
  • Pastebima, kad palūkanų dydis tiesiogiai koreliuoja su finansų sektoriaus dydžiu bei išsivystymu. Kuo didesnis ir labiau išsivystęs sektorius, tuo mažesnės palūkanos.
  • Išlaidos bankų paslaugoms Lietuvoje yra vienos mažiausių Europoje. Vienam gyventojui tenkančios bankų paslaugų pajamos Lietuvoje siekia 6,7 euro per mėnesį. Šis rodiklis mažesnis tik Rumunijoje – 3,9 euro. Lenkijoje jis siekia 7,2 euro, Estijoje – 11,3 euro, Latvijoje – 12,2 euro.
    Detalūs santykinių bankų sektoriaus pajamų, gaunamų už paslaugas, duomenys, perskaičiavus vienam gyventojui, pateikiami pav. 3.

Mitas #5. Lietuvoje veikia tik du su puse banko

  • Lietuvoje veikia 15-a bankų, iš jų:
    • 7 bankai:
      • Swedbank
      • SEB
      • Šiaulių bankas
      • Medicinos bankas
      • Mano bankas
      • Revolut
      • EM Bank
    • 8 užsienio bankų filialai:
      • Citadele banka Lietuvos filialas
      • Bigbank AS filialas
      • Danske Bank AS filialas
      • Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
      • Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialas
      • Telia Finance AB Lietuvos filialas
      • Scania Finans Aktiebolag Lietuvos filialas
      • OP corporate Bank plc Lietuvos filialas
      • AS Meridian Trade Bank Lietuvos filialas
    • Lietuvoje veikia 63 kredito unijos;
    • Lietuvoje veikia 49 mokėjimo įstaigos;
    • Lietuvoje veikia 55 elektroninių pinigų įstaigos;
    • Lietuvos bankų asociacijos nariai turi 284 veikiančius paslaugų teikimo skyrius visose Lietuvos savivaldybėse.

Apie mokestį

Mokesčio žala bus didesnė nei nauda

  • Lietuvos bankų asociacija, atlikusi užsienio šalių patirties analizę, informavo, kad skubotai inicijuotas mokestis gali reikšmingai pabranginti paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas. Naujas mokestis atsilieptų būsto paskolų kainoms ir turėtų įtakos daugybės šeimų gyvenimui, nes būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8-3,2 proc. Ilgalaikė žala ekonomikai gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 50 mln. eurų, šalies ūkis netektų iki 200 mln. eurų.

Projektas prieštarauja Konstitucijai

  • Ignoruojamas ne tik Seimo Teisės departamentas, nurodęs, kad projektas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės principui, bet ir Konstitucinės teisės ekspertų perspėjimai, kad Konstitucijai gali prieštarauti ir tokių įstatymų įsigaliojimas. Pagal Konstituciją ir Teisėkūros pagrindų įstatymą, mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo oficialios jų paskelbimo dienos.

  • Net ir pats Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neturi aiškios nuomonės dėl projekto atitikties Konstitucijai: svarstant šį klausimą tik 1 komiteto narys balsavo už tai, kad projektas neprieštarauja Konstitucijai, tuo metu 9 komiteto nariai susilaikė ir niekas nepatvirtino, kad projektas atitinka Konstituciją.

Ignoruojami tarptautiniai susitarimai

  • Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, įvertinęs projekto atitiktį Europos Sąjungos teisei, atkreipia dėmesį, kad šiam projektui būtina Europos centrinio banko išvada. Pagal Europos Sąjungos veikimo sutartį, dėl visų įstatymų projektų, kurie taikomi finansų institucijoms ir jeigu jie daro esminę įtaką finansų institucijų ir rinkų stabilumui, turi būti gauta ir Europos centrinio banko išvada.

Ignoruojama užsienio valstybių patirtis

  • Neatsižvelgta ir į kitų šalių patirtį. Europos centrinis bankas jau yra pateikęs išvadas dėl panašių mokesčių projektų Lenkijoje ir Rumunijoje. Europos centrinis bankas konstatavo, kad tokie mokesčiai gali pakenkti finansiniam šalies stabilumui, todėl būtina išsami poveikio ir naudos analizė bei užtikrinimas, jog tokie mokesčiai nekels pavojaus finansiniam stabilumui ir kreditų teikimui bei neturės neigiamos įtakos ekonomikos augimui. Europos centrinis bankas taip pat atkreipė dėmesį, kad tokie mokesčiai gali paskatinti finansų įstaigas perkelti savo turtą į užsienį.

Toks mokestis yra tik keliose Europos Sąjungos valstybėse

  • Politikai teigia, neva toks mokestis egzistuoja 21-oje Europos Sąjungos valstybėje.
  • Mokesčiai, analogiški siūlomam Lietuvoje, taikomi tik:
    • Lenkijoje;
    • Rumunijoje;
    • Slovakijoje;
    • Vengrijoje.
  • Kitose ES valstybėse iš bankų renkamos rinkliavos:
    • Centrinio banko mokestis;
    • Indėlių draudimas;
    • Finansinių sandorių mokestis;
    • Rinkliavos į finansinio stabilumo fondą;
    • Papildomas pelno mokestis.

 

 

  • Kreditai be registracijos mokesčio
  • Pirmas kreditas nemokamai
  • Pigūs kreditai visą parą
Top