Pagrindinis banko pasiūlymas yra naujų investuotojų pritraukimas, didesnė konkurencija rinkoje, taip palengvėtų būsto kredito pasiūlymo paieškos, geriausio pasiūlymo atsirinkimas ir visas sistemų skaitmenizavimas. 

„Konkurencijos skatinimas yra tiesiausias kelias siekiant, kad vartotojai gautų geresnes būsto kredito sąlygas. Todėl diskusijai su visuomene ir suinteresuotosiomis šalimis parengėme pluoštą preliminarių pasiūlymų, kurie padėtų kurti pažangesnę, atviresnę ir konkurencingesnę būsto kredito rinką“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Pastaraisiais metais jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems būsto kreditų davėjams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o koncentracija išaugo. Sumažėjus konkurencijai, būsto paskolų palūkanų normos, 2015 m. buvusios tarp mažiausių euro zonoje, per ketverius metus padidėjo beveik pusantro karto ir šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje (Lietuvoje – 2,3 %, euro zonoje – 1,8 %).

Įvertinęs būsto paskolų rinkos raidos tendencijas, Lietuvos bankas inicijuoja viešą konsultaciją su vartotojais, rinkos dalyviais bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir teikia preliminarius siūlymus bei idėjas, kurių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie konkurencijos būsto paskolų rinkoje didinimo. Viešai diskusijai teikiami aštuoni preliminarūs siūlymai, sugrupuoti į tris kryptis:

1. Naujų skolintojų pritraukimas. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje) didieji instituciniai investuotojai – draudimo įmonės ar pensijų fondai – gali teikti būsto paskolas tiesiogiai, per tarpininkus arba įsigydami su būsto paskolomis susijusius vertybinius popierius ir taip padidinti būsto paskolų pasiūlą bei pasirinkimą vartotojams. Lietuvoje šiuo metu draudimo įmonės, pensijų ir investiciniai fondai negali tiesiogiai teikti būsto paskolų.

Kita būsto paskolų pasiūlos didinimo kryptis – skolinimo tarpvalstybiniu lygiu supaprastinimas. Lietuva galėtų pakeisti savo būsto paskolų rinką taip, kad taptų itin patraukli kitų šalių būsto kredito davėjams ir būtų pavyzdžiu kitoms šalims aktyviai siekdama bendros ES rinkos įgyvendinimo būsto paskolų srityje ir taip sudarydama savo gyventojams plačias būsto paskolų pasirinkimo galimybes.

2. Geriausio būsto paskolos pasiūlymo paieškos palengvinimas ir skaitmenizavimas. Šios krypties pasiūlymai ir idėjos labiausiai susiję su siekiu informaciją apie produktus bei jų teikėjus padaryti kuo labiau prieinamą, lengviau palyginamą, o geriausio būsto paskolos pasiūlymo paiešką – kaip įmanoma paprastesnę. Pavyzdžiui, visų būsto paskolų davėjų įkainiai ir palūkanų normos galėtų būti skelbiamos bendroje platformoje. Tai padidintų rinkos skaidrumą ir padėtų vartotojams lengviau palyginti siūlomas būsto paskolų teikimo sąlygas. Galima alternatyva – labiau populiarinti kredito tarpininkų veiklą, būsto paskolų pasiūlymų paieškos internetinių platformų kūrimą, kad vartotojai galėtų paprasčiau gauti ir išsirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančius kreditavimo pasiūlymus iš daugelio kredito davėjų.

Šios krypties pasiūlymai susiję ir su technologijų plėtra. Pavyzdžiui, išplėtojus standartizuotą lietuvišką arba ES finansinį pasą, kuriame būtų kaupiama vartotojo finansinė informacija, būtų galima sumažinti tiek informacijos apie potencialų paskolos gavėją rinkimo ir apdorojimo sąnaudas kredito davėjams, tiek supaprastinti vartotojui kredito paraiškų pateikimą dideliam kredito davėjų skaičiui.

3. Paprastesnis ir aktyvesnis būsto paskolos refinansavimas. Lietuvoje, priešingai nei Švedijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse, būsto paskolos refinansuojamos retai, nors refinansuojant paskolą su kredito davėjais būtų galima susitarti dėl geresnių paskolos sąlygų, palūkanų normų ir taip sutaupyti. Pavyzdžiui, būsto refinansavimu užsiimantys kredito davėjai – Švedijos būsto paskolų rinkoje veikiantys FinTech startuoliai – mažesnes palūkanas nei tradiciniai bankai gali pasiūlyti dėl orientacijos į patikimesnius skolininkus ir mažesnių veiklos sąnaudų dėl efektyvesnių ir skaitmenizuotų veiklos procesų.

Vieša diskusija siekiama išsiaiškinti, kokios priemonės galėtų būtų perspektyviausios ir kurias iš jų pasirinkti tolesnei analizei, vertinimui bei galimam įgyvendinimui. Vartotojai ir jiems atstovaujančios organizacijos, esami ir potencialūs rinkos dalyviai bei visos suinteresuotosios grupės yra kviečiamos išsakyti savo nuomonę dėl konkurencijos būsto paskolų rinkoje didinimo iki 2020 m. sausio 31 d. Išsamūs pasiūlymai ir klausimai diskusijai pateikiami viešos konsultacijos dokumente.