Bankų ir kitų rinkos dalyvių mokestį parengę parlamentarai klaidina visuomenę. Įstatymo rengėjai neskiria banko aktyvų ir pasyvų, nežino, kad Lietuvoje veikia ne 2,5, o 15 bankų, todėl toks finansinis neraštingumas pirmiausia atsilieps kreditus planuojantiems imti gyventojams ir verslui.

Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą parengę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovai klaidina parlamentą, žiniasklaidą ir visuomenę, skleisdami tikrovės neatitinkančius faktus apie šalies finansų sektorių. 

Lietuvos bankų asociacija (LBA) pateikia „Eurostat“, Europos centrinio banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis grįstą informaciją. Ji atskleidžia, kad šalyje veikia ne 2,5 banko, kaip teigia valdantieji, o 15-a klasikinių ir specializuotų bankų, kurie jau dabar per metus sumoka 212 mln. eurų mokesčių į valstybės biudžetą ir yra sukūrę 7 550 darbo vietų. Lietuvoje bankų paslaugų kainos vienam gyventojui yra vienos mažiausių Europoje, be to, galime skolintis pigiau nei kaimyninėje Latvijoje ar Estijoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse.  

LBA taip pat atkreipia dėmesį, kad ir naujasis įstatymo projektas, kuriuo siūloma finansų rinkos dalyvius apmokestinti dar vienu mokesčiu, yra neatsakingai parengtas remiantis melaginga informacija ir galimai yra antikonstitucinis. 

Be to, šis projektas nederintas ne tik su finansų rinkos dalyviais, vartotojų teises ginančiomis organizacijomis, dėl jo taip pat nėra gauta nė vienos nacionalinės ar ES už finansų rinkos priežiūrą atsakingos institucijos nuomonės.

Todėl LBA kreipiasi į Seimą siūlydama stabdyti šį projektą ir, kaip reikalauja atsakingo valdymo principas, gauti ne tik LR Vyriausybės, Lietuvos banko, bet ir Europos centrinio banko bei Europos Komisijos išvadas. 

„Kai įstatymo iniciatoriai viešai pripažįsta nesuprantantys, ką siūlo apmokestinti, nes neskiria bankų aktyvų nuo pasyvų bei skleidžia tikrovės neatitinkančią dalykinę informaciją, tokio finansinio neraštingumo pasekmės gali būti labai liūdnos visiems šalies žmonėms. Iš tikrųjų siūloma apmokestinti paskolas gyventojams ir verslui. O tai reiškia, kad mažiau šeimų galės pasinaudoti paskolomis būstui įsigyti ar verslui plėtoti, nes valdantieji padidins paskolų palūkanas. Tai rodo ne tik mūsų skaičiavimai – turime aiškų atsakymą iš Lenkijos: paskolų ten jau išduodama mažiau, palūkanos kyla, užsienio kapitalo bankai traukiasi“, – akcentuoja Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.