Kreditų akcija - pirmas kreditas nemokamai

Negrynųjų pinigų rinka - augo kredito pervedimai ir atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis

Nepaisant augančių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais kiekio, Lietuva dar yra vidutiniokų lygoje. Mokėjimo kortelių naudojimas sudarė 19,5 proc, o kredito pervedimai  9,2 proc. Prie šio augimo prisidėjo tokios technologijos, kaip bekontaktis atsiskaitymas, galimybė atsiskaityti telefonu naudojant banko sąskaitą ir verslininkų noras įsidiegti šias priemones.

atsiskaitymas telefonu

Lietuvos mokėjimų negrynaisiais pinigais rinka 2018 m. išsiskyrė ypač sparčiu kredito pervedimų ir mokėjimų kortelėmis skaičiaus augimu, tačiau kol kas dar esame vidutiniokų grupėje, palyginti su ES šalimis. 2018 m. naudojantis Lietuvos MPT paslaugomis atlikta 567,8 mln. įmonių ir gyventojų mokėjimo operacijų – 14 proc. daugiau nei 2017 m. Mokėjimo operacijų skaičius, kaip ir praėjusiais metais, daugiausia didėjo dėl aktyvesnio mokėjimo kortelių naudojimo (19,5 %), tačiau 2018 m. taip pat reikšmingai didėjo atliktų kredito pervedimų skaičius (9,2 %). Prie spartaus mokėjimų kortelėmis rinkos augimo prisidėjo bekontakčių mokėjimo kortelių sklaida ir sudarytos galimybės panaudoti mokėjimo kortelę atsiskaitymams telefonu, FinTech įmonių teikiamoms mokėjimo paslaugoms. Be to, mokėjimo kortelės kol kas yra dominuojanti atsiskaitymams negrynaisiais pinigais prekybos vietose naudojama mokėjimo paslauga. Kredito pervedimų augimą lėmė aktyvesnis šios paslaugos naudojimas fizinių asmenų ir įmonių tarpusavio mokėjimams, taip pat el. prekyboje. Mokėjimai kortelėmis sudaro vis didesnę Lietuvos mokėjimų negrynaisiais pinigais rinkos dalį – 2018 m. jie sudarė 58 proc. visų mokėjimų. Vis dėlto, nors operacijų negrynaisiais pinigais skaičius Lietuvoje sparčiai augo, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos gyventojai dar vangiai naudojasi mokėjimo negrynaisiais pinigais paslaugomis. Grynųjų pinigų naudojimas Lietuvoje kasmet mažėja, tačiau per lėtai, kad pasiektume euro zonos šalių vidurkį, o naudojantis mokėjimo kortelėmis didesnė dalis lėšų (58 %) vis dar pasiimama grynaisiais pinigais, o ne išleidžiama atsiskaitymams (42 %). Lietuvos mokėjimų rinkoje vis daugiau pervedimų atliekama naudojantis el. pinigų įstaigų paslaugomis, tačiau jų rinkos dalis auga lėtai. Bendrai rinkoje dominuoja bankai– jiems priklauso mokėjimo kortelių rinka, taip pat jie yra pagrindiniai el. mokėjimo paslaugų teikėjai.

Lietuva aktyviai prisijungė prie vienos svarbiausių plėtros krypčių ES mokėjimų srityje - momentinių mokėjimų plėtojimo, tačiau visas šios paslaugos potencialas dar tik išryškės įdiegus papildomus techninius sprendimus. Momentinių mokėjimų paslauga atliekant mokėjimo pavedimus fiziniams ir juridiniams asmenims jau gali naudotis AB SEB banko, „Swedbank“, AB, ir AB Šiaulių banko (2019 m. viduryje šio banko klientai galėjo tik gauti momentinius mokėjimus) ir el. pinigų įstaigos „Paysera LT“, UAB, klientai. Iki 2019 m. pabaigos dar keletas MPT turėtų būti pasirengę teikti šią paslaugą, ir tada momentinius mokėjimus teiks didžiąją mokėjimų rinkos dalį užimantys MPT. Momentiniai mokėjimai pakeis dalį įprastų kredito pavedimų, bet ši paslauga turi didelį potencialą ten, kur dabar paprastai atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba mokėjimo kortele. Vis dėlto tam reikalingi papildomi techniniai sprendimai ir paslaugos. Pirmiausia tai būtų sąskaitos numerio pakaitinių identifikatorių naudojimas ir prašymo pervesti lėšas paslauga. Lietuvos bankas jau įdiegė pakaitinių identifikatorių sistemą ir dalis rinkos dalyvių numato pradėti ja naudotis vėliausiai 2019 m. pabaigoje. Lietuvos bankas sieks, kad rinkos dalyviai pasirengtų teikti prašymo pervesti lėšas paslaugą pagal ES standartus. Tam imsis koordinacinių veiksmų, taip pat svarsto, ar įgyvendinti paslaugai teikti reikalingą infrastruktūrą ir sąsajas su analogiška infrastruktūra ES.

Efektyvioje ir konkurencingoje mokėjimų rinkoje gyventojams ir įmonėms turi būti paprasta pradėti naudotis mokėjimo paslaugomis – tam Lietuvoje reikalingi principo „Pažink savo klientą“ ir nuotolinio klientų identifikavimo procesų pakeitimai. Prieš pradėdami teikti mokėjimo paslaugas, MPT turi tinkamai identifikuoti klientą ir laikytis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų, vienas jų – tinkamai ir nuolat pažinti savo klientą – principas „Pažink savo klientą“ (angl. know your client, KYC), t. y. rinkti informaciją apie klientą ir ją tikrinti. Šie reikalavimai padeda užtikrinti saugų naudojimąsi finansų paslaugomis, tačiau tai kartu gali apsunkinti klientus. Patogesnis KYC procesas leistų klientams ne tik paprasčiau ir greičiau pateikti informaciją apie save, lengviau pradėti naudotis ar pakeisti MPT, tačiau taip pat padėtų MPT optimizuoti savo vidaus procesus, užtikrinti veiklos saugumą ir lengviau pradėti teikti savo paslaugas. Patogesni nuotoliniai klientų identifikavimo būdai prisidėtų prie mokėjimų rinkos konkurencingumo didinimo, naujų paslaugų plėtros, finansinės įtraukties ir el. mokėjimų naudojimo. Lietuvos Mokėjimų taryboje rinkos dalyviai kartu su reguliuojančiomis institucijomis parengė siūlymus, kaip KYC procesą padaryti veiksmingesnį ir patogesnį. Tam turėtų būti sudarytos sąlygos vienu kanalu pasiekti valstybės registruose jau saugomą informaciją apie klientą, be to, turi būti pakeisti teisės aktai ir leidžiama šią informaciją finansų įstaigoms pačioms pateikti klientui, o kliento prašyti tik ją patvirtinti. Rinkos dalyviai su reguliuojančiomis institucijomis taip pat atkreipė dėmesį į poreikį teisės aktuose nustatyti nebaigtinį (atvirą) sąrašą nuotolinių

asmens tapatybės nustatymo priemonių bei procedūrą ir metodus valstybei pripažinti naujus nuotolinio asmens tapatybės nustatymo procesus. Lietuvos bankas palaiko Lietuvos Mokėjimų taryboje suformuotas rekomendacijas ir įgyvendins jo veiklos sritims pateiktus siūlymus, taip pat padeda Finansų ministerijai viešinti kitas suformuotas rekomendacijas ir siekti, kad kitos atsakingos valstybės institucijos įgyvendintų joms skirtus pasiūlymus.

Gerėjančią mokėjimo paslaugų kokybę ir didėjančią įvairovę lemia naujų technologijų pritaikymas ir palanki reguliacinė aplinka mokėjimų rinkoje. Mokėjimų rinkoje šiuo metu sparčiai taikomos inovacijos ir naujausios technologijos, tokios kaip API sąsajos, realaus laiko mokėjimų infrastruktūra, procesų automatizavimas. Sparčiai plinta ne tik vietiniai momentiniai mokėjimai, tačiau ir tarptautiniai mokėjimai dėl atsirandančių inovatyvių infrastruktūrinių sprendimų. Didžiosios technologinės įmonės (BigTech) pradeda veikti mokėjimų sektoriuje naudodamosi turima didele klientų ekosistema ir kooperuojasi su egzistuojančiomis infrastruktūromis (bankais ar kortelių schemomis) arba konkuruoja teikdamos mokėjimų paslaugas tiesiogiai per savo sistemas. Šiuo metu reguliuojančios institucijos stengiasi kryptingai veikti rinkos pažangą bendradarbiaudamos su rinka plėtojant inovacijas ir reaguodamos į poreikį jas reguliuoti. Lietuvos bankas aktyviai prisideda prie finansinių technologijų pažangos skatinimo – jau veikia bandomoji Lietuvos banko sukurta finansinių inovacijų aplinka, leidžianti įmonėms gauti reguliacines konsultacijas diegiant sprendimus, kurių reguliavimas yra nepakankamas arba neaiškus, Lietuvos bankas priklauso Pasauliniam finansinių inovacijų tinklui (angl. Global Financial Innovation Network). Be to, Lietuvos bankas 2020 m. sudarys galimybę paskirstytųjų duomenų technologija pagrįstus produktus ir paslaugas išbandyti technologinėje ir reguliacinėje bandomojoje aplinkoje LBChain.

Mažėja MPT klientams kylanti rizika dėl neautorizuotų mokėjimų, nes pradedami taikyti griežtesni saugumo reikalavimai prisijungiant prie internetinės bankininkystės ir inicijuojant el. mokėjimus. Tikimasi, kad tai padidins pasitikėjimą el. mokėjimo priemonėmis. Saugumo reikalavimai lėmė, kad bankai peržiūrėjo savo naudojamas priemones ir jas keičia modernesnėmis ir saugesnėmis autentiškumo patvirtinimo priemonėmis. Dėl to keičiasi daugelio gyventojų prisijungimo prie internetinės bankininkystės praktika, iki šiol naudotos kodų kortelės keičiamos kodų programėlėmis mobiliajame telefone arba kodų generatoriais. Bus pasikeitimų ir mokėjimus internetinėje erdvėje priimančioms įmonėms, kurios taip pat turės prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

Su Antrąja mokėjimo paslaugų direktyva sureglamentuotomis mokėjimo inicijavimo paslaugomis (MIP) ir sąskaitos informacijos paslaugomis (SIP) atsiranda inovatyvios, mokėjimo paslaugų naudotojų patirtį gerinančios ir MPT konkurenciją didinančios paslaugos. Nauji reikalavimai dėl sąsajų, skirtų jungtis prie mokėjimo sąskaitų, užtikrins, kad šios paslaugos būtų teikiamos patikimai ir saugiai. Galimybė prisijungti prie mokėjimo sąskaitų, atidarytų pas kitus MPT, leidžia MIP ir SIP teikėjams specializuotis siūlant geriausią patirtį paslaugų naudotojui, taip pat sukurti vieną langelį naudojimuisi šiomis paslaugomis. Lietuvoje jau veikia pirmieji MIP ir SIP teikėjai: daugiausia MIP pavyzdžių yra el. prekyboje, didieji bankai pasiūlė SIP paslaugą, per kurią pasiekiamos sąskaitos kitame banke. MIP ir SIP teikimo priemonių įgyvendinimas paskatino diskusijas ir iniciatyvas dėl prieigos prie kitų duomenų, nei apibrėžiama reglamentuojant MIP ir SIP, ir kuriuos valdo bankai bei kitos finansų įstaigos, atvėrimo. Manoma, kad šios iniciatyvos, dar vadinamos atvirąja bankininkyste, išplės galimybes kurti inovatyvias paslaugas gyventojams ir įmonėms.

Naujas atsiskaitymų mokėjimo kortele ES šalyse, kurių valiuta nėra euras, reguliavimas padarys juos skaidresnius – klientui bus pateikiama aiški informacija apie skirtingus valiutos keitimo įkainius atsižvelgiant į pasirinktą atsiskaitymo valiutą. Pakeistame Tarptautinių mokėjimų reglamente nustatyti skaidrumo reikalavimai leis mokėtojui įvertinti valiutos keitimo išlaidas ir pasirinkti jam palankiausią valiutą, kai pardavėjas siūlo pasirinkti atsiskaityti vietine arba mokėtojo sąskaitos valiuta. Tikimasi, kad nauji reikalavimai skatins mokėtojo ir pardavėjo MPT gerinti valiutos keitimo sąlygas.

Lietuvos bankas nagrinėjo, kokiomis priemonėmis būtų galima sustiprinti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų klientų lėšų apsaugą. Išanalizavęs per viešą konsultaciją gautą rinkos nuomonę, spręs, ar reiktų siekti įgyvendinti kurią nors iš aptartų priemonių. EPĮ ir MĮ vis aktyviau teikia

paslaugas, kurios tradiciškai buvo laikomos bankų verslu, tačiau EPĮ ir MĮ, palyginti su bankais, klientų lėšų apsaugai taikomi reikalavimai skiriasi. Bankuose laikomi indėliai yra draudžiami indėlių draudimu, o EPĮ ir MĮ esančios klientų lėšos nėra draudžiamos, jų apsaugai yra nustatyti kiti apsaugos būdai. Lietuvos bankas paskelbė viešą konsultaciją, kurioje aptariamos galimos nacionalinės ir ES lygio priemonės, reikalingos siekiant sustiprinti klientų lėšų apsaugą tais atvejais, jei bankrutuotų kredito įstaiga, kurioje laikomos EPĮ ir MĮ klientų lėšos, arba EPĮ ir MĮ neįgyvendintų pakankamų rizikos valdymo priemonių.

 

 

  • Kreditai be registracijos mokesčio
  • Pirmas kreditas nemokamai
  • Pigūs kreditai visą parą
Top