Šių operatorių Lietuvoje yra 9, tačiau tik 5 yra pradėję veiklą. Trys iš jų koncentruojasi į su NT susijusius projektus. Taip pat dažna kryptis verslo paskolų refinansavimas. Visoje rinkoje paskolos buvo dominuojanti finansavimo forma. 

Iš paveikslėlio matyti, kaip kito finansuotos sumos ir investuotojų skaičius SFP nuo SFĮ įsigaliojimo 2016 m. pabaigoje. Nuo 2017 m. sutelktinio finansavimo rinka tik augo. 2019 m. antrąjį ketvirtį per SFP paskolinta didžiausia suma (4,29 mln. Eur) ir daugiausia per SFPO valdomas platformas investavo investuotojų (25 980). Per visą SFP gyvavimo laikotarpį lėšos buvo renkamos 471 projektui, o per 2019 m. pirmąjį ketvirtį – 125 projektams. Didžiausią jų dalį sudarė verslo finansavimo (119), o mažesnę dalį (6) – NT projektai.

SFPO veiklos rezultatai nuo 2017 m. iki 2019 m. pirmojo pusmečio apžvelgiami 1 lentelėje. Kaip matyti, 2017 m. veiklą vykdė tik vienas SFPO – UAB „Finansų bitė verslui“. Per šią bendrovę 2017 m. buvo finansuoti 62 projektai, kurių vertė 1,29 mln. Eur. 2017 m. pabaigoje SFP turėjo 12 128 investuotojus. Vieno projekto vidutinė vertė sudarė 20 816 Eur. Visi šie projektai buvo susiję su verslo finansavimu (tai apyvartinės lėšos, lėšos verslo plėtrai, paskolų refinansavimas). Analizuojant 2018 m., matyti, kad veiklą vykdė 5 SFPO. Per šiuos SFPO 2018 m. buvo finansuoti 193 projektai (per metus jų skaičius išaugo daugiau nei 3 kartus), jų bendra suma buvo 8,54 mln. Eur. Vieno projekto vertė vidutiniškai sudarė 44 271 Eur. Per metus finansuota suma padidėjo net 6 kartus, o investuotojų buvo 14 457 (per metus jų skaičius išaugo 19,2 %). Vidutinė finansuoto turto vertė išaugo 52,98 proc. Pabrėžtina, kad 2018 m. per UAB „Finansų bitė verslui“ SFP buvo išleistos ir obligacijos, tad į finansuotą sumą įskaičiuotos ne tik paskolos verslui, bet ir VP. Vertinant 2019 m. pirmąjį pusmetį, pažymėtina, kad per aktyviai vykdančius veiklą SFPO buvo finansuoti 216 projektų (per pusmetį finansuotų projektų skaičius išaugo 11,92 %), jų vertė buvo 6,6 mln. Eur. Paskolos suteiktos naudojantis tik 4 platformomis: UAB „Finansų bitė verslui“, UAB „Nordstreet“, UAB „Bendras finansavimas“ ir UAB „Profitus“. Daugiausia lėšų paskolinta per UAB „Profitus“ (3,14 mln. Eur) valdomą platformą, ši įmonė orientuojasi į NT paskolas. O mažiausiai paskolinta per UAB „Bendras finansavimas“ platformą (99,6 tūkst. Eur), ši įmonė 2019 m. pirmąjį pusmetį skelbė projektus, susijusius su apyvartinių lėšų pritraukimu. 2019 m. pirmojo pusmečio pabaigoje daugiausia investuotojų turėjo UAB „Finansų bitė verslui“ (24,1 tūkst.), antroje vietoje – UAB „Profitus“ (1 009), o trečioje – UAB „Nordstreet“ (739). Pažymėtina, kad vienas investuotojas gali rinktis investuoti į kelis skirtingus projektus ir naudotis keliais skirtingų SFPO paslaugomis.

Investicijos, vidutiniškai tekusios vienam investuotojui nuo 2017 m. iki 2019 m. pirmojo pusmečio pabaigos, parodytos 2 lentelėje. 2017 m. veiklą vykdė tik UAB „Finansų bitė verslui“, o vidutinė vieno investuotojo investuota suma sudarė 106 Eur. Per 2018 m. UAB „Finansų bitė verslui“ – vidutinė vieno investuotojo investuota suma padidėjo iki 206 Eur (94,34 %). O 2018 m. didžiausia vienam investuotojui tekusi vidutinė investicija užfiksuota įmonėse, kurios susijusios su NT projektų finansavimu. UAB „Trečia diena“ valdomoje platformoje vidutinė investuota suma sudarė 76 744 Eur, o UAB „Profitus“ – 6 739 Eur. Analizuojant 2019 m. pirmojo pusmečio rezultatus, matyti, kad vidutinės investuotos sumos padidėjo tik dviejose įmonėse: UAB „Nordstreet“ (8,9 % ir sudarė 2 158 Eur) ir UAB „Bendras finansavimas“ (beveik 5 kartus ir sudarė 743 Eur. Per visas kitas įmones finansuotos vidutinės sumos sumažėjo. Nagrinėjant 2019 m. pirmojo pusmečio rezultatus, matyti, kad didžiausia vidutinė investicija užfiksuota UAB „Nordstreet“ ir UAB „Profitus“ platformose – atitinkamai 2 158 ir 3 114 Eur. Analizuojant investuotojų skaičių ir vidutines vienam investuotojui tenkančias sumas, galima teigti, kad investavimas į NT per šias platformas yra skirtas investuotojams, kurie suinteresuoti skolinti pinigus didesniems projektams. O investavimui į verslo paskolas, apyvartines lėšas, verslo plėtrą, paskolų refinansavimą, potencialiai reikia mažesnės investuojamos sumos, todėl tokie finansuojami projektai gali būti patrauklesni mažesniems investuotojams, suinteresuotiems investuoti į mažesnius projektus.

Išanalizavus 2019 m. pirmojo pusmečio SFPO veiklą, galima teigti, kad didžiausios vidutinės metinės palūkanos yra mokamos už projektus, susijusius su verslo finansavimu (vidutiniškai 15,2 %), o projektai susiję su NT plėtra vidutiniškai investuotojams uždirbo 10,44 proc. palūkanų. Iš 3 lentelės matyti, kad vidutinės projektų savininkų mokamos palūkanos 2019 m. pirmąjį pusmetį svyravo nuo 10,3 iki 16,3 proc. Didžiausias vidutines metines palūkanas mokėjo projekto savininkai, kurie lėšas pritraukinėjo per UAB „Bendras finansavimas“ (apie 16,3 %). Mažiausias vidutines palūkanas mokėjo NT projektų savininkai, kurie rinkosi pritraukti finansavimą per UAB „Profitus“ (apie 10,3 %) Analizuojant per SFPO investuojančiųjų Šaltinis: Lietuvos bankas. Šaltinis: Lietuvos bankas. 10 garantijas, matyti, kad dauguma SFPO naudojančių projektų savininkų jas suteikia įkeičiant turtą. Tik projektų savininkai, kurie naudojasi UAB „Bendrasis finansavimas" nesuteikia investuotojams jokių garantijų.

Analizuojant aktyviai veiklą vykdančių SFPO paskelbtų projektų savininkų pradelstus mokėjimus investuotojams, matyti, kad per 2019 m. pirmąjį pusmetį mokėjimus finansuotojams pradelsė tik projektų savininkai, kurie rinkosi pritraukti lėšas per: UAB „Finansų bitė verslui“. Ilgiau kaip 30 d., bet ne ilgiau nei 60 d. iš eilės projektų savininkų buvo pradelsti mokėjimai už 4 908 Eur. Šie projektai buvo susiję su verslo finansavimu. Apibendrinant SFPO rinką, galima teigti, kad: 1) didėja susidomėjimas alternatyviu investavimo būdu, auga tiek finansuojamų projektų skaičius (nuo 2017 m. padidėjo 3,5 karto), tiek investuotojų skaičius (nuo 2017 m. padidėjo 2 kartus); 2) dalies investuotojų netenkina finansų rinkoje siūlomų tradicinių investicinių produktų sąlyginai nedidelės investicinės grąžos, todėl jie ieško alternatyvių investavimo galimybių, kurios taip pat duoda ir galimai didesnę investicinę grąžą; 3) neprofesionaliesiems investuotojams sutelktinis finansavimas yra alternatyvi galimybė investuoti į rizikingesnes sritis, tačiau kartu ir daug žinių bei patirties nereikalingas pasirinkimas gauti potencialiai didesnę investicinę grąžą. Projektų rengėjams SFPO valdomos platformos suteikia galimybę pasiskolinti iš nebankinių šaltinių.