Didžiausias bankų aktyvumas pastebėtas NT, transporto ir statybos srityse. Būtent šių sričių įmonės gali susidurti su keblumais bandant gauti paskolą verslui.

„Apklausa rodo besitęsiančią tendenciją, kad bankai tampa išrankesni potencialių paskolos gavėjų atžvilgiu, o labiausiai padidėjusį bankų atidumą junta NT, statybos ir transporto srityse veikiančios įmonės“, – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Paulina Zlatkutė.     

Dauguma Lietuvoje veikiančių bankų teigė, kad antrąjį ketvirtį iš esmės nekeitė skolinimo standartų ir neketina jų keisti per ateinantį ketvirtį. Du iš devynių bankų nurodė, kad buvo pokyčių skolinant įmonėms: vienas reikšmingai griežtino skolinimo standartus, kitas – šiek tiek sugriežtino sąlygas. Vienas bankas taip pat teigė griežtinęs užstato reikalavimus skolinant namų ūkiams. 

Du bankai pranešė, kad, palyginti su 2019 m. pirmuoju ketvirčiu, šiek tiek padidėjo atmestų įmonių prašymų dalis, vienas – kad išaugo atmestų vartojimo ir būsto paskolų paraiškų dalis. Paskolų paklausa iš esmės nesikeitė.

Didžioji dauguma bankų teigiamai vertina gyventojų finansinę būklę ir jos raidą. Prasčiausių vertinimų sulaukė miškininkystės, statybos ir žemės ūkio sektorių įmonės. Buvo koreguojami ir paskolų srautai – keturi iš devynių apklaustų bankų nurodė ribojantys skolinimą NT, po tris – statybos ir transporto įmonėms. Tokius sprendimus bankai grindė siekiu perskirstyti bankų paskolų portfelį ir bendra ekonomine padėtimi. 

Šeši iš devynių bankų mažiau konkuravo skolindami NT ir statybos įmonėms, keturi iš jų mano, kad tokia tendencija tęsis ir 2019 m. trečiąjį ketvirtį. 

Tiesa, bankai ir toliau tikisi, kad būsto kainos nuosaikiai kils – per ateinančius metus šeši bankai prognozuoja, kad iki 5 proc. didės naujos statybos būsto, po du – senos statybos būsto ir komercinio NT kainos. 

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų apklausa siekiama stebėti bankų skolinimo gyventojams ir verslui (kreditavimo standartus, paskolų sąlygas, jų kaitos veiksnius, paskolų paklausą, bankų lūkesčius dėl tolesnės kreditavimo raidos ir kt.) tendencijas. Apklausos rezultatų apžvalga skelbiama du kartus per metus.