Maždaug 40 proc. vartotojų prie interneto banko dažniau jungiasi telefonu ir apie 31 proc. atlieka bankines operacijas. Tiesa, šie skaičiai tinka tik amžiaus grupėms iki 55 metų.

„Natūralu, kad aktyviausiai išmanųjį telefoną įvairiems kasdieniams reikalams tvarkyti naudoja jaunimas, tai yra, 18–24 m. amžiaus šalies gyventojai. Tačiau galimybė telefonu kasdienius reikalus tvarkyti greitai ir paprastai lemia, kad šiandien ir kitose amžiaus grupėse nuo 25 iki pat 54 metų telefonas yra populiaresnis pasirinkimas už asmeninį kompiuterį. Tad galima teigti, kad išmanusis telefonas jau nebėra tik jaunimo atributas“, − sako Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė.

Remiantis tyrimo rezultatais, išmanusis telefonas kompiuterį sparčiai išstumia ir kitose srityse – telefonas jau yra populiaresnis pasirinkimas prireikus naudotis socialiniais tinklais, pasitikrinti elektroninio pašto pranešimus ar sužinoti šviežiausias naujienas.

„Kaip parodė šalies gyventojų apklausa, virš 60 proc. lietuvių telefone dažniau negu kompiuteryje naršo po socialinius tinklus, daugiau nei pusė gyventojų telefone dažniau tikrina asmeninį elektroninį paštą (55 proc.) ir dažniau skaito naujienas (52 proc.). Populiariausia kasdienių finansų funkcija – pasitikrinti sąskaitos likutį telefone naudojasi 53 proc. respondentų“, − komentuoja J. Gumuliauskienė.

 Kaip rodo tyrimas, geriausiai išmaniuosius telefonus yra įvaldžiusi jauniausia 18–24 m. amžiaus karta. 8 iš 10 šios grupės atstovų telefonu dažniau naršo socialiniuose tinkluose ir tikrinasi banko sąskaitos likutį, maždaug 7 iš 10 tikrinasi e. paštą ir skaito naujienas, daugiau kaip pusė jų telefonu dažniau tikrinasi sąskaitos likutį ar perveda pinigus. 

Išmaniuosius telefonus pakankamai gerai įvaldžiusi ir vyresnė 45–54 m. amžiaus šalies gyventojų grupė. Apie pusė jų (50 proc.) telefonu dažniau naudojasi socialiniais tinklais ir tikrinasi e. paštą, skaito naujienas.

Tiesa, lūžio taškas yra 55 metai – tokio ir vyresnio amžiaus šalies gyventojai yra linkę dažniau pasikliauti kompiuteriu negu telefonu.

Pasak „Swedbank“ atstovės, vis svarbesnį vaidmenį atliekantys išmanieji telefonai skatina verslo ir finansų įmones vartotojams pasiūlyti tokius sprendimus, kurie veiktų betarpiškai ir būtų nesunkiai įvaldomi.

„Vienas iš tokių sprendimų yra įvairių slaptažodžių ir saugumo kodų pakeitimas biometriniais duomenimis. Pavyzdžiui, prie naujos „Swedbank“ programėlės klientai gali prisijungti ir atlikti pinigų pervedimus iki 100 eurų pasinaudodami savo piršto atspaudo ar veido skaneriu“, – sako „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė J. Gumuliauskienė.