Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas mano, kad palūkanų norma dar mažės ir tai skatins ekonomikos vystymąsi, tai turėtų padidinti pinigų pasiūlą ir paskolų prieinamumą. Tačiau reikia nepamiršti, kad tai tik ekonomikos skatinimo priemonė ir tai neturėtų atpratinti žmonių nuo finansinės drausmės laikymosi.

Pasak jo, tai dar labiau padidins pigių pinigų pasiūlą ir paskolų prieinamumą, tačiau dabar reikėtų kaupti ir taupyti, o ne išlaidauti prisiimant naujus ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. ECB kitą savaitę vykstančiame pasitarime spręs, kaip skatinti lėtėjančią euro zonos ekonomiką. Anot M. Dubnikovo, investuotojai jau dabar beveik įsitikinę, kad jau dabar siekiančios minus 0,4 proc. rinkos palūkanos bus sumažintos.

Didžioji dauguma tikisi, kad mažinimo žingsnis gali siekti 0,1 – 0,3 procentinio punkto. „Reikia pastebėti, kad poveikis jau yra įskaičiuotas lūkesčiuose ir rinkos dalyviai tai parodė. Rugsėjo pirmosiomis dienomis populiariausias 6 mėnesių tarpbankinės palūkanų normos toliau mažėjo ir jau siekia minus 0,448 procento“, – komentare žiniasklaidai teigė M. Dubnikovas.

Pasak jo, tai iš vienos pusės didina paskolų prieinamumą, tačiau yra ir kita – bankams pinigus mėtant kaip „karštą bulvę“ kalbėti apie garantuotas palūkanas darosi vis sunkiau. „Bankams pinigų apskritai nereikia – jų turėjimas gryname pavidale mažina akcininkų turtą, nes tenka primokėti centriniam bankui.

Tačiau grynų pinigų turėjimas slegia ne tik bankus ar fondus valdančias įstaigas, tai atsiliepia ir dideles santaupas turintiems asmenims. Bankuose indėlio draudimas yra tik 100 tūkst. eurų, tad norint būti tikru dėl savo lėšų reiktų atidaryti itin daug sąskaitų ir tai nėra patogu, o kartais netgi neįmanoma, todėl tenka ieškoti saugaus užutėkio“, – aiškino M. Dubnikovas.

Jo teigimu, tokiu užutėkiu yra laikoma Vokietija – daugelis norėtų, kad ši šalis pasaugotų jų pinigus, todėl šiuo metu dešimties metų trukmei Vokietija skolinasi už minus 0,7 proc. palūkanas. „Tai reiškia, kad investuotojai sutinka kasmet nuo kiekvieno milijono eurų mokėti 7 tūkst. eurų, kad tik pinigai būtų saugūs. (...) Tokios situacijos niekada neturėjome ir panašu, kad rugsėjo 12 dieną susirenkantys ECB pareigūnai ją tik pradės įsukinėti.

Panašu, kad euro zonoje, taip pat ir Lietuvoje, lis pinigų lietus, kurio bankai, fondai ir žmonės norės kaip įmanoma greičiau nusikratyti, nes „karštos bulvės“ laikymas rankose taps toks pats nemalonus, kaip ir vaikystėje žaistame žaidime „perduok kitam“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Anot jo, tokį patį žaidimą ketina sužaisti ir JAV centrinis bankas – su 99,6 proc. tikimybe yra prognozuojama kad rugsėjo 18 dieną susirenkantys JAV bankininkai bazinę palūkanų norma kirs nuo 2,25 proc. iki 2 procentų.

„Ši situacija rodo, kad ekonomika nėra sveikoje stadijoje ir tenka jai išrašyti laboratoriškai nepatikrintų vaistų. Pasekmės sunkiai prognozuojamos, todėl šiandien reikia atsargiai elgtis su paskolomis. Ypatingai tai taikoma ilgalaikiams įsipareigojimams, nes dabar pigios paskolos gali virsti sunkiai pakeliamais pančiais po kelių metų“, – pabrėžė M. Dubnikovas.

Jo teigimu, išlaidavimas taip pat nėra kelias, todėl reikia prisiminti pagrindinę investavimo taisyklę – „būk atsargus, kai visi šėlsta ir būk drąsus, kai visi bijo“. „Dabar yra laikas kaupti ir taupyti – taip daro stabus ir protingas euro zonos kapitalas (...) O taupyti rezervų vis didėja – tą byloja dviženkliais skaičiais augantys atlyginimai Lietuvoje, kai infliacija išlieka išties žema.

Taupyti reikėtų instrumentuose, kurie yra pakankamai likvidūs ir aiškiai suprantami, kad atėjus laikui, kai visi bijos ir reikės būti drąsiems, turėti galimybę panaudoti pinigus lanksčiai“, – sakė M. Dubnikovas.