Šaliai pristatant save kaip fintech centrą kilo neįprasta skolininkų rūšis. Jie, vengdami grąžinti kreditą jį perkelia į užsienio sąskaitą, kuriai neprivaloma jungti prie piniginių lėšų apribojimo sistemos ir taip skolininko pinigų nepasiekia antstoliai. Tokių skolininkų pastaruosius metus padvigubėjo.

Antstoliai ir skolų išieškotojai sako, kad masiškai auga gretos tokių skolininkų, kurie dirba, gauna atlyginimą, bet jis pervedamas į kurios nors fintech kompanijos sąskaitą, esančią užsienyje, todėl nurašyti pinigus nėra jokių galimybių.

Tokios užsienio bendrovės gali teikti paslaugas Lietuvos piliečiams, jos naudojasi net ir Lietuvos banko sukurta mokėjimų sistema „Centrolink“, tačiau, skirtingai nei tuo pačiu besiverčiančios Lietuvos įmonės, jos neprivalo jungtis prie Registrų centro administruojamos Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos („Plais“), per kurią ir siunčiami nurodymai iš antstolių, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Muitinės departamento.

Skolų išieškojimo bendrovės „Legal Balance“ ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos vadovas Marius Šlepetis sako, kad skolininkų, kurie vengia prievolės atsiskaityti perkeldami sąskaitas į užsienį, dalis jo bendrovės portfelyje jau siekia 10-15 proc., o ne apie 5-7 proc., kaip pernai.